Dėl "Kultūros fabriko" politikai prispaudė Savivaldybę

"Kultūros fabriko" audito ataskaita Kontrolės komitete nagrinėta jau antrą kartą. Šįsyk į posėdį buvo pakviesta Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė, Finansų ir turto departamento vadovė Aldona Špučienė bei projektui nuo jo antrojo etapo vadovaujanti Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) vadovė Raimonda Laužikienė.

Posėdis nebuvo konstruktyvus, jame liejosi emocijos, trūko aiškių atsakymų į komiteto narių klausimus.

Savivaldybės atstovės pripažino, jog projekto administravimas nebuvo idealus, nes jis buvo pigiausias. Pats projektas nebuvo standartinis, labai sudėtingas, o jo vykdytojai buvo Europos Sąjungos taisyklių įkaitai.

Anot A. Velykienės, Savivaldybės kontrolierių teiginys, jog projekto finansavimas nuo jo pradžios išaugo 2,8 mln. litų, neatitinka tikrovės. Lietuvos verslo paramos agentūra dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažina Europos Sąjungos finansavimą 40 tūkstančių litų, kurie bus padengti iš Savivaldybės biudžeto. Ši suma, anot A. Velykienės, ir yra realus finansinis trūkumas.

Priežastys, dėl kurių didėjo projekto finansavimas, anot Savivaldybės atstovų, buvo detaliai pateiktos miesto Tarybai. Dauguma jų buvo dėl to, kad reikėjo taisyti projektuotojų padarytas klaidas.

KEPA direktorė R. Laužikienė komiteto nariams pateikė savo paaiškinimą su priedais raštu. Jame teigiama: "Audito išvadoje susieti priežasties ir pasekmės stokojantys faktai, nėra jų priežastingumo analizės, visas dėmesys nukreiptas į nereikšmingus įstaigos vidaus apskaitos duomenis, tuo tarpu esminiai projekto eigai įtakos turėję faktai nutylimi."

Kontrolės komiteto narys Algirdas Grublys dar kartą pareikalavo, kad Savivaldybė iki liepos 1 d. parengtų tvarką, pagal kurią būtų prižiūrimi ir kontroliuojami Savivaldybei pavaldžių viešųjų įstaigų vykdomi investiciniai projektai. A. Špučienė į tai atsakė, jog artimiausiu metu tokių projektų nenusimato ir nemato reikalo skubėti.

Itin daug buvo kalbama apie projekto finansinių ataskaitų ir jo vykdytojų buhalterinių dokumentų neatitikimus. Komiteto pirmininkas Arūnas Barbšys ir dar vienas jo narys Valerijonas Bernotas įpareigojo Savivaldybės administracijos atsakingus darbuotojus išnagrinėti šiuos neatitikimus, paminėtus auditorių išvadose, ir išaiškinimus pateikti būsimam Kontrolės komitetui.

"Nereikia aiškinti, kad viskas gerai"

Savivaldybės finansinis prisidėjimas prie projekto įgyvendinimo padidėjo nuo 5 iki 53 procentų. 2,8 mln. litų iš Savivaldybės biudžeto padidėjo projekto sąmata. Tai yra visų mūsų, klaipėdiečių, pinigai, ir mes privalome žinoti, kodėl ir kaip jie buvo panaudoti. Komiteto posėdyje pamatėme, kad nėra reikalaujama atsakomybės iš darbuotojų, nėra įvertinama jų kompetencija įgyvendinant investicinius projektus. Nustebino, kad Savivaldybės administracijos atstovės neigia kontrolierių audito išvadas. Jeigu projektas pabrango dėl projektuotojų klaidų, turi atsakyti projektuotojai. Nereikia aiškinti, kad viskas yra gerai ir kaltų nėra, nes tos pačios klaidos kartojasi toliau, kituose investiciniuose projektuose.

Arūnas BARBŠYS, Klaipėdos miesto tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas