Dėl Klaipėdos baseino - dar daugiau klausimų

Antradienį vykusiame Klaipėdos miesto Kontrolės komiteto posėdyje tarybos narė Ligita Girskienė supažindino su išvada dėl Klaipėdos baseino (toliau - Klaipėdos daugiafunkcinio sveikatingumo centro) statybos. Joje politikė vieną po kito vardijo esą tariamus pažeidimus. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės valdininkai sako, kad pagrindinės problemos kyla ne dėl užfiksuotų defektų, o dėl atliktų viešųjų pirkimų. Tačiau ir dėl jų išsakytos pastabos kelia rimtų abejonių.

Vardijo pažeidimus vieną po kito

L. Girskienė teigė, kad išvadą dėl Klaipėdos daugiafunkcinio sveikatingumo centro statybos parengė Valstybės kontrolė ir Centrinės projektų valdymo agentūra, tačiau kol kas išvada viešai nėra paskelbta.

„Jau turbūt ir spaudoje skaitėte, kad Centrinė projektų valdymo agentūra yra surašiusi sprendimą dėl pažeidimo, kuris susijęs susijęs su Klaipėdos daugiafunkcinio sveikatingumo centro statyba. Ir yra nustatyti pažeidimai“, - sakė L. Girskienė. 

Ji teigė, kad yra pažeidimai yra nustatyti atliekant viešųjų pirkimų procedūras. L. Girskienė teigė, kad valstybės kontrolė nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apribojo ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. 

„Nes ten pakeitė tam tikrus kvalifikacinės atrankos kriterijus. <...> Taip pat yra nustatyta, kad nebuvo atliktas visas sąrašas darbų, kurie turėjo būti atlikti pagal statybos rangos sutartį. <...> Valstybės kontrolė, atlikusi patikrinimą įgyvendinto projekto vietoje, nustatė, kad faktiškai atlikti statybos rangos darbai neatitiko sutarties“, - sakė L. Girskienė. 

Vardydama pažeidimus, ji teigė, kad registratūros ir baro stalviršiai pagaminti ne iš akmens masės, nors toks reikalavimas nurodomas techniniame projekte. Be to, sąlygų neatitinka ir grindų danga, plytelės.  Esą yra užfiksuoti saugumo reikalavimų pažeidimai.

„Jeigu teko lankytis baseine, aš manau, kad visų frakcijų atstovai nuėjo apžiūrėti esamą objektą, tai plika akimi matosi, kad yra daugybė statybos broko. 

Taip pat SPA zonoje netinkamai suformuoti grindų nuolydžiai, dėl kurių kaupiasi vanduo“, - sakė Tarybos narė L. Girskienė.

Pristatydama išvadą, ji taip pat teigė, kad dalis pastato vidinių sienų pradėjusios pelyti. Valstybės kontrolė, pasak jos, nustatė, kad buvo sumokėta už darbus, kurie nebuvo atlikti pagal techninį projektą.

„Dėl šio atvejo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bylinėjasi teisme su rangovu“, - sakė  L. Girskienė.

Prašo grąžinti pinigus

Dėl nustatytų pažeidimų, kalbėjo politikė, yra reikalaujama per 90 dienų grąžinti lėšas valstybei.

Pagal vieną reikalavimą, skaičiavo L. Girskienė, yra prašoma grąžinti 1,928 mln. eurų, o pagal kitą reikalavimą – 1,217 mln. eurų. 

L. Girskienė sakė, kad sprendimą, reikalavimus ir išvadą Klaipėdos miesto savivaldybė yra apskundusi teismui. „Žiūrėsime, kokie bus rezultatai“, - sakė ji.

Klaipėdos miesto tarybos narys Audrius Petrošius teigė, kad išvadų negalima vertinti kaip visiškai neginčijamų. 

„Analizavau šį sprendimą ir štai kas kam labai užkliuvo. Mes turime aiškias konstatuojamąsias dalis, kuriose yra išdėstomos išvados ir apibendrintai sakoma, kad galimai neužtikrino. Visose vietose atsispindi žodis „galimai“, o tai leidžia daryti prielaidas, kad tos išvados nebūtinai 100 procentų yra tokios, kokios yra, ir jas turi įvertinti teismas. Tai, kad savivaldybė skundžia šį sprendimą, manau, daro pagrįstai.

Tai, ką jūs skaitėte dėl faktiškai atliktų rangos darbų, tai mes nekeliame klausimo, ar tie darbai atlikti, ar neatlikti. Gerai, registratūros stalas pagamintas ne iš tos medžiagos. Ar tai yra pagrindas tokios sumos grąžinimui, klausimas. Dabar grindų danga. Keramikinės plytelės ir guminė danga, esanti šlapia, tampa labai slidi. Ar čia rangovo, ar užsakovo, ar projektuotojo kaltė? Mano asmenine nuomone ir patirtimi remiantis, yraspecifikacijos, yra sertifikatai, ir kai tu įsigyji prekę, ten jau yra nurodyta, atitinka ar neatitinka. Dabar mes turime vertinimą pagal slidumą esant šlapumui. Niekas nežiūri, ar prekė atitiko tą specifikaciją, ar neatitiko“, - sakė A. Petrošius.

Atsakydama į šį pasisakymą, L. Girskienė patikslino, kad teismuose yra pradėtos dvi atskiros bylos: viena – tarp savivaldybės ir rangovo dėl nustatytų defektų ir nekokybiškai atliktų darbų, o kita – dėl viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimo. 

„Tai čia du atskiri dalykai yra“, - sakė L. Girskienė. 

Sako, kad buvo išsakyti netikslūs teiginiai

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis komitete pareiškė, kad dalis išsakytų komiteto narių faktų yra tiesiog netikslūs. 

„Kas kalbama apie stalviršius, tai čia yra netiesa. Arba jūs neteisingai skaitote ir neteisingai suprantate. Dėl stalviršių klausimas yra itin menkas ir tenai seniai išsiaiškinta, kad pažeidimo nėra. Stalviršis yra toks, koks yra. Pagrindinė problema, dėl kurios siūloma taikyti sankciją ir sugrąžinti dalį lėšų, yra susijusi ne su defektais, o su viešaisiais pirkimais“, - sakė G. Dovidaitis.

Anot jo, dėl defektų, kurie iki šios dienos nebuvo pašalinti, Klaipėdos miesto savivaldybė jau gerokai anksčiau kreipėsi į teismą prašydama tuos defektus pašalinti.

„Tai, ką jūs matote Centrinės projektų valdymo agentūros išvadoje, yra pateikta sankcija ne dėl defektų, o dėl to, kokie buvo jų vertinimai, kaip mes vykdėme viešąjį pirkimą. Mes aišku su jais nesutinkame. Ten labai yra slidūs reikalai“, - sakė jis.

G. Dovidaitis sakė, kad sankcijas mėginama pritaikyti atsižvelgiant į Europos komisijos priimtus dokumentus, kurie buvo patvirtini vėliau nei įvykdyti tariami pažeidimai. 

Išvados skiriasi

Be to, miesto tarybos narė Elida Mantulova pastebėjo, kad Valstybės kontrolės ir Centrinės projektų valdymo agentūros išvados kai kuriose vietose yra visiškai skirtingos.

„Dvi kontroliuojančios institucijos tarpusavyje vertina šią situaciją. Kardinaliai priešingai. Štai Centrinė projektų valdymo agentūra, vadovaudamasi reglamento nuostatomis, nemano, kad perkančiosios organizacijos veiksmai turėjo kažkokios įtakos pirkimo rezultatui. Tuo metu valstybės kontrolės formuluotė yra pakankamai įdomi, kad valstybės kontrolė su tokiu vertinimu nesutinka ir mano... Tai yra tik nuomonė, bet negrindžiama, kokiais teisės aktais vadovaujantis valstybės kontrolė priima tokį sprendimą taikyti pačią aukščiausią sankciją“, - sakė E. Mantulova.

Anot jos, Klaipėdos projektams tendencingai siekiama daryti žalą, būtent šį klausimą ir turėtų nagrinėti Kontrolės komiteto nariai. 

O štai Tarybos narė Alina Velykienė teigė, kad Klaipėdai siūloma 4 mln. eurų bauda dėl šios situacijos yra taip pat neadekvačiai didelė, anot jos, teismas turėtų pasisakyti ir dėl taikomos baudos, ir dėl jos apimties. 

„Reikėtų susirūpinti ir pasižiūrėti, kaip yra su mūsų draudimu, kad valstybės tarnautojai nenukentėtų iki tokios beprotybės“, - sakė A. Velykienė.

Pasiūlė nusišalinti

Klausimo pristatymo pradžioje ji uždavė klausimą buvusiam Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinai, ar šis nemano, kad jam reikėtų nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo komitete, mat tema susijusi su praėjusia kadencija Klaipėdos miesto taryboje ir savivaldybėje. 

Tuo metu S. Budinas sakė, kad jeigu yra planuojama išklausyti informaciją, jis nieko blogo savo veiksmuose nematantis, anot jo, klausimas svarbus tik jeigu ketinama priimti sprendimus. 

L. Girskienė patikslino, kad antradienį nėra ketinama priimti jokio sprendimo. 

„Tai ta išvada jau turbūt buvo išsiųsta. <...> Į elektroninius paštus mes medžiagą gavome, tai nematyčiau kažkokios problemos, jeigu nepriimame sprendimų“, - sakė S. Budinas.