Centralizuotas šildymas - ant bangos

Vieniems atrodo, kad šiluma pinga, kiti įsitikinę, jog brangsta. Kaip yra iš tikrųjų?

Daugiabučiuose - pigo 39 proc.

Populiariausiu šildymo būdu uostamiestyje išlieka centralizuotas šildymas, o šią paslaugą mieste teikia net trys bendrovės: AB "Klaipėdos energija", UAB "Lamberta" ir UAB "Miesto energija". Pigiausiai šilumą spalį savo klientams parduoda AB "Klaipėdos energija" - po 4 centus už kilovatvalandę (ct/kWh). UAB "Lamberta" šiluma gyventojams kainuoja 9,44 ct/kWh. UAB "Miesto energija" savo kainos viešai nepateikia, tačiau ši bendrovė veikia tik Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir mūsų miesto gyventojams šilumos netiekia.

Didžiausią dalį daugiabučių ir komercinės paskirties patalpų apšildanti "Klaipėdos energija" savo klientams šilumos kainą per metus sumažino 39 proc. ir šiluma šį spalį Klaipėdoje kainuoja pigiausiai Lietuvoje.

"Įprastai šilumos kaina prasidėjus šildymo sezonui pakyla, o po to laikosi maždaug tame pačiame lygyje. Tai lemia tendencijos kuro rinkose - padidėjus paklausai kyla dujų, biokuro kaina, nepriklausomi gamintojai savo šilumą irgi pabrangina. Panašių procesų tikimės ir šiemet, tačiau šį šildymo sezoną planuojame, kad kaina gali būti mažesnė už pernykštę iki 16 procentų, nes deginsime daugiau biokuro ir mažiau brangių gamtinių dujų", - pasakojo Kęstutis Jonkus, "Klaipėdos energijos" finansų direktorius.

Centralizuotas būdas laimi 20:4

2008-2011 metais, kai dujų kaina Lietuvoje pasiekė neregėtas aukštumas, o žiemos buvo šaltos, kosminės sąskaitos už šildymą gyventojus varė į skolas ir daug kas svajojo apie atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos.

"Iš tikro tuomet keli namai senamiestyje atsisakė centralizuoto ir perėjo prie autonominio šildymo dujomis. Tačiau net ir tuo metu prisijungiančių prie centralizuoto šilumos tinklo buvo dešimtimis kartų daugiau nei atsijungiančių", - sakė Virginijus Zutkis, "Klaipėdos energijos" Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Pavyzdžiui, per paskutiniuosius trejus metus prie "Klaipėdos energijos" tinklų prisijungė klientai, kurių bendra projektinė šilumos galia 12,6 megavato (MW), o atsijungė vartotojai, kurių šilumos poreikis 0,5 MW. 2014 m. "Klaipėdos energija" klientais panoro tapti 20 naujų klientų - 10 gyvenamosios paskirties ir 10 įstaigų bei kitų komercinių objektų, kurių projektinė šilumos galia 8 MW. Paslaugų pernai atsisakė 4 klientai, kurių šilumos galia 0,09 MW.

"Nepriklausomi energetikos ekspertai ir anksčiau, ir dabar teigia tą patį: miestuose centralizuotas šildymas yra pigiausias ir ekologiškiausias sprendimas. Jei gyventojai kartais pagauti emocijų ir imasi ieškoti alternatyvų, nebūtinai jos yra ekonomiškai naudingos. O verslo, pramonės objektai, įsikuriantys Klaipėdoje, net nebando eksperimentuoti - suskaičiavus, kiek reikia investuoti į autonominę katilinę, jos priežiūrą, apsirūpinti kuru, samdyti personalą, rūpintis priešgaisrine sauga ir apsikrauti kitais organizaciniais rūpesčiais. Ekonominė logika diktuoja, kad centralizuotas šildymas yra optimaliausias pasirinkimas", - aiškino V. Zutkis.

2014 m. nuo centralizuoto šildymo Klaipėdoje neatsijungė nė viena biudžetinė įstaiga ar pramonės objektas. Dominuojanti dauguma uostamiestyje naujai pastatytų prekybos centrų, biurų pastatų ir gyvenamųjų namų pasirinko būtent centralizuotą šildymą.

Saulės baterijos - ne Klaipėdai

Dar vienas mados šauksmas, kuriuo Lietuvos daugiabučių gyventojai bando sutaupyti išlaidas šildymui - saulės kolektorių įrengimas ant stogo. Jais namo gyventojams pašildoma dalis vandens.

"Yra ir Klaipėdoje keletas namų, kurie šiltą vandenį gaminasi iš saulės energijos", - patvirtino V. Zutkis.

Bet ar ši investicija kolektorius įsirengusiems namams kada nors atsipirks, jis abejoja.

Patys saulės kolektorių naudotojai tvirtina, kad daugiabučiuose įrengus saulės baterijas išlaidos karšto vandens ruošimui sumažėja apie 40 proc. Tačiau - tik šituoju metų laiku. O rudenį ir žiemą, kai saulės mažai, šilumą karšto vandens ruošimui jie perka iš centralizuotų miesto tinklų.

"Nuo gegužės iki pat lapkričio Klaipėdoje šilumos energija buvo pigiausia Lietuvoje, kainavo apie 4 centus už kilovatvalandę. Lyginant mažėjimą procentais, per praėjusį šildymo sezoną Klaipėdoje šiluma atpigo per 30 procentų, o pasibaigus šildymo sezonui, ypač vasarą, kaina krito dar apie 30 procentų. Dėl nepriklausomų šilumos tiekėjų konkurencijos ši situacija kartojasi jau trečius metus, tad panašios tendencijos, kad vasarą turėsime pakankamai pigios šilumos, išliks ir ateityje", - įsitikinęs V. Zutkis.

Remiantis viešai skelbiama informacija, 50 butų namui saulės kolektorius įsirengti kainuoja per 40 tūkst. eurų, o sistemos tarnauja iki 25 metų. Skaičiuojama, kad tokia investicija esant dabartinėmis šilumos kainoms Klaipėdoje neatsipirks.

"Mano įsitikinimu, prasmingiausia investicija į šilumos taupymą yra ne alternatyvų ieškojimas, o namo renovacija. Apšiltinus sienas, stogą, rūsį, sureguliavus šildymo sistemas galima sutaupyti iki 60 procentų išlaidų. O jei namas kiauras, jokie šildymo būdai komforto nepadidins ir išlaidų nesumažins", - reziumavo Virginijus Zutkis.