Buvusio senamiesčio pašto miestas nepirks

Aukštojoje g. 13 esančias 100,29 kv. m ploto patalpas iš AB Lietuvos paštas nuo 2017 m. bandyta įsigyti kelis kartus, bendrovė buvo kviečiama dalyvauti derybose, bet atsako nesulaukta ir pirkimo procedūros buvo nutrauktos.

Vėliau sulaukta Lietuvos pašto pasiūlymo patalpas nuomotis už 750 eurų per mėnesį, o galiausiai bendrovė pranešė, kad planuoja patapas parduoti.

Po daugiau nei dviejų metų nuo pirkimo procedūrų pradžios 2019 m. spalio pabaigoje Savivaldybė gavo Lietuvos pašto raštą, kuriuo pasiūlyta objektą įsigyti už nustatytą rinkos vertę - 63,9 tūkst. Eur.

"Savivaldybės administracija dar kartą įvertino siūlomas pirkti pašto patalpas. Šiuo metu patalpų techninė būklė yra labai bloga. Norint pradėti naudoti šias patalpas būtina atlikti jų kapitalinį remontą, kuris galėtų kainuoti apie 125 250 eurų", - aiškino Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Taigi, pasak jo, iš viso reikėtų skirti beveik 190 tūkst. eurų, o vėliau dar skirti lėšų patalpoms pritaikyti.

E. Simokaitis pabrėžė, kad šiuo metu nėra tokios paskirties ir dydžio patalpų poreikio Savivaldybės funkcijoms vykdyti, taigi, netikslinga pirkti patalpas Aukštojoje g. 13.

Kai kurie politikai siūlė neskubėti atsisakyti planų pirkti pastatą. Esą verčiau dar pagalvoti, kaip jį įveiklinti, ką jame įkurti. Alina Velykienė ir Nina Puteikienė ragino kolegas išsaugoti pastatą, kad ten atsirastų kultūrinis ar turizmo objektas.

N. Puteikienės manymu, ten galėtų atsirasti Sąjūdžio muziejus. Ji pavyzdžiu pateikė kur kas mažesnį biudžetą turinčius Biržus, kurie buvusiame pašto pastate nusprendė įkurti Jono Meko meno centrą.

Arvydas Vaitkus akcentavo labai gerą Balandžių pašto vietą, kuri lengvai pasiekiama einant nuo Kruzinių laivų terminalo. "Gal pamąstę rastume būdų panaudoti", - svarstė politikas.

Audrius Petrošius laikėsi pozicijos, kad Savivaldybė jau dabar turi ne vieną perteklinę veiklą, pvz., viešąją pirtį, vaistinę, tad dar vieno pastato esą nereikia. Arvydas Cesiulis išsakė nuomonę, kad Savivaldybė neturėtų susirinkti kultūriškai vertingus pastatų, kuriuos nugyveno kitos institucijos.

Pastarieji du politikai siūlė nepirkti pašto, bet organizuoti procedūras dėl jame esančių meninių vertybių įtraukimo į Kultūros vertybių registrą - esą ten yra vertingos meninės interjero detalės: stalai, kėdės, šviestuvai, meniniai darbai, sieninės dekoracijos, sukurtos menininko Vytauto Karčiausko.

Pats kūrinių autorius taip pat pasisakė ir bandė įtikinti politikus skirti pinigų ir įsigyti paštą, kuris "jau 3 metus nepelnytai uždarytas".

"Tai nuostabus pasiūlymas Klaipėdos miestui, nes tai sudaro tik 637 eurus už kvadratinį metrą. Tokių kainų Klaipėdos senamiesčio zonoje paprasčiausiai nėra, nebent tik rūsiai kainuoja tiek", - argumentavo menininkas.

Jis pridūrė, kad vien jo sukurti kūriniai yra įkainoti daugiau nei 46 tūkstančiais eurų, tad esą patalpos kainuotų apie 20 tūkst. eurų.

Vis dėlto tik 8 Tarybos nariai pritarė patalpų įsigijimui, 17 balsavo už pirkimo procedūrų nutraukimą, 5 susilaikė.

Nors Taryba nusprendė pašto nebepirkti, nutarta kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, kad pastate esantys meno kūriniai būtų įtraukti į Kultūros paveldo registrą ir taip būtų apsaugoti nuo sunaikinimo, nepaisant to, kam ateityje priklausys patalpos.