Buvęs kalinys: "Jaučiuosi įspraustas į kampą"

Iš pataisos namų Antanas buvo paleistas šių metų vasario 8 d. su pasibaigusia galioti asmens tapatybės kortele. Kaip teigė pašnekovas, likus mėnesiui iki jo išleidimo į laisvę, parašė prašymą, kad pagamintų naują. Dalį pinigų už dokumento pagaminimą Antanas sumokėjo iš pašalpos, gautos įkalinimo įstaigoje, kitą dalį paskolino draugas. Dėl vyrui nepaaiškintos priežasties dokumentas taip ir nebuvo pagamintas.

Siunčia nuo durų prie durų

Vasario 8 d. Antanas iškart nuvyko į Nakvynės namus, esančius Kauno gatvėje. Ten specialistė pasakė, kad laisvų vietų nėra, todėl užregistravo į laukiančiųjų eilę ir jis turėjo apsigyventi to paties pastato rūsyje, kur gyvena iki šiol. Anot pašnekovo, ryte rūsys yra užrakinamas, visi ten gyvenantys žmonės yra išprašomi laukan, o vakare vėl atrakinamas.

Antanas sako, kad visus daiktus susikrovęs į kuprinę, tarp jų dokumentus ir maistą, nes baiminasi palikti svetimoje vietoje. Jis visą dieną praleidžia lauke, o į naujuosius namus grįžta jau sutemus.

"Galiu ir pinigus mokėti Nakvynės namams iš pašalpos, bet nenoriu nakvoti rūsyje su degradavusiais benamiais. Tai man labai kiša koją ieškant darbo. Buvau keliuose darbo pokalbiuose ir labai tikiuosi, kad greitai pradėsiu dirbti. Bet kai darbdaviui pasakau, kad gyvenu rūsyje, jis manęs atsisako", - neslėpė nusivylimo Antanas.

NUSIVYLIMAS. Antanas nesistebi, kad gatvėje tiek daug benamių. Jo teigimu, žmonės, praradę viltį sulaukti pagalbos, į viską numoja ranka ir lieka gyventi po atviru dangumi. Visgi įstaigų atstovų teigimu, procesams vykti reikalingas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Vasario 11 d. pašnekovas nuvyko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Migracijos skyrių ir parašė prašymą dėl naujo asmens dokumento išdavimo. Vyras nusinešė tą patį čekį, kurį gavo sumokėjęs už naujo dokumento gamybą pataisos namuose, todėl dar kartą mokėti nereikėjo. Ten Antanui pasakė ateiti po trijų savaičių, kai dokumentas jau bus pagamintas. Vyriausioji specialistė išdavė jam laikinąjį asmens pažymėjimą.

Tą pačią dieną su laikinuoju dokumentu Antanas nuvyko į Užimtumo tarnybą, kad jį užregistruotų ir įtrauktų į darbo ieškančių asmenų sąrašą.

Kita Antano kelionės stotelė buvo Savivaldybė, kur jis turėjo užpildyti prašymą dėl vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo asmeniui, grįžusiam iš įkalinimo įstaigos. Ten jo paprašė pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir nusiuntė jos pasiimti į Santuokų rūmus.

"Santuokų rūmuose nesutiko man išduoti pažymos, nes neturiu galiojančio asmens dokumento, o laikinasis jiems netinka. Nieko nesuprantu, beveik visur, net Užimtumo tarnyboje tinka laikinas asmens dokumentas, o Santuokų rūmuose - ne", - piktinosi Antanas.

Kol buvo gaminama asmens tapatybės kortelė, Antanas dar kartą grįžo į Savivaldybę ir pasiteiravo, ar yra kokia labdaros valgykla, kur jis galėtų pavalgyti.

"Man pasakė, kad Baltijos prospekte yra tokia valgykla, ir aš nuėjau ten. Valgykloje man pareiškė, kad Savivaldybėje manęs nėra įtraukę į sąrašą žmonių, kuriems pietūs šioje valgykloje priklauso nemokamai. Ten darbuotojos iš gailesčio man įpildavo lėkštę sriubos. Taip aš ten prasimaitinau 5 dienas ir vėl nuėjau į Savivaldybę klausti, kodėl manęs tuose sąrašuose vis dar nėra", - kalbėjo vyras.

Po 3 savaičių Savivaldybėje visi dokumentai dėl nemokamo maitinimo buvo sutvarkyti. Taip pat balandžio mėnesiui Antanui turėjo būti skirtas maisto krepšelis iš "Maisto banko", Europos Sąjungos paramos fondo.

"Kodėl maistas man bus skirtas tik balandžio mėnesį? O kaip man maitintis iki tol? Šiuo metu aš neturiu nei pinigų, nei maisto. Kaip man gyventi?" - retoriškai klausė pašnekovas.

Vyras atkakliai kasdien vaikščiojo į Migracijos skyrių, turėdamas viltį, kad asmens tapatybės kortelė bus pagaminta anksčiau. Tačiau dokumento gamyba užtruko apie 2 savaites.

Gavęs naują asmens tapatybės kortelę, Antanas grįžo į Santuokų rūmus, kur galiausiai gavo pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Pašnekovas vėl grįžo į Savivaldybę ir užpildė prašymą dėl vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo asmeniui, grįžusiam iš įkalinimo įstaigos. Išmoką jis turėjo atsiimti kovo 12 d. pašto skyriuje. Kai Antanas lankėsi "Vakarų ekspreso" redakcijoje, iki kovo 12 d. buvo likusios šiek tiek mažiau nei 2 savaitės.

"Man tos pašalpos reikia, kad galėčiau laikinai prasimaitinti, kol darbą susirasiu. Visgi ir higienai reikia pinigų. Kaip man išgyventi dar 2 savaites be maisto. Tiek to, pagalvojau, nekonfliktuosiu.

Man bent jau autobuso bilietams nusipirkti reikia pinigų, nes dabar turiu visur vaikščioti pėsčiomis - nuo Nakvynės namų iki valgyklos, į Užimtumo tarnybą, Savivaldybę. Man, šešiasdešimtmečiam žmogui, nėra lengva vaikščioti tokius didelius atstumus. Manau, ne kiekvienas jaunuolis sugebėtų tiek daug kelio nueiti", - pasakojo Antanas.

Vyras pasiteiravo, ar yra galimybė išmoką gauti greičiau nei po mėnesio. Jam neva Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotoja atsakė, kad tokia galimybė būtų atsidarius banko sąskaitą.

"Aš apsidžiaugęs nulėkiau į artimiausią banko skyrių, kuris buvo kitapus gatvės, ir atsidariau naują sąskaitą. Tą sąskaitos numerį iškart vėl nunešiau į Savivaldybę. Dabar mane aptarnavo kita specialistė, ne ta pati, kuri patarė atsidaryti banko sąskaitą. Ji nustebusi man pasakė, kad viskas yra sutvarkyta taip, kad pašalpą atsiimčiau kovo 12 dieną pašte, ir kito varianto nėra. Ir dar manęs paklausė, iš kur aš ištraukiau tokią informaciją. Atsakiau jai, kad jos kolegė man taip patarė", - gūžčiojo pečiais Antanas.

Anot pašnekovo, specialistė čiupo telefono ragelį ir puolė skambinti kolegei, kuri nusiuntė vyrą į banką ir jo akivaizdoje ėmė ją plūsti, neva kodėl ji moko žmones tokių dalykų. Tuomet Antanas pyktelėjo, kodėl Savivaldybės darbuotojos jį siuntinėja ir dėl maisto valgykloje, ir dėl pašalpos.

"Darbuotoja man tada atrėžė, kad jei man nepatinka, kaip jos dirba, aš galiu grįžti ten, iš kur atėjau.

Tuomet man gumulas įstrigo gerklėje. Pasijaučiau kaip žiurkė, įvaryta į kampą ir neturinti jokios išeities. Dabar aš suprantu, kodėl tiek daug yra benamių, miegančių gatvėse arba Nakvynės namų rūsiuose.

Savivaldybėje užkrauna žmones biurokratiniais dokumentais, mėto juos nuo vienų durų prie kitų, vilkina laiką, todėl jie pasiklysta tarp visų institucijų, dokumentų ir, netekę kantrybės, lieka gatvėje, gyvena po atviru dangumi. Bet aš esu atkaklus. Noriu kabintis į gyvenimą ir gyventi kaip visi", - sakė Antanas.

Įstaigos problemų neįžvelgė

Laikinai einanti Klaipėdos nakvynės namų direktorės pareigas Indra Joniuškienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad Antano situaciją prisimena, ir sutiko ją pakomentuoti.

"Šis žmogus pas mus lankėsi ir užpildė prašymą dėl apgyvendinimo Nakvynės namuose. Jo prašymas buvo išnagrinėtas ir jis gavo sprendimą, kuriame nurodyta, kad šiuo metu laisvų vietų Nakvynės namuose nėra. Bet atsiradus, jis bus čia apgyvendintas. Antanas šiuo metu yra 19-as eilėje, o iš viso laukiančių yra 21 žmogus. Situacija yra paaiškinta, jis ją žino, tiesiog yra labai nekantrus," - dienraščiui pasakojo I. Joniuškienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė Antano situaciją "Vakarų ekspreso" žurnalistams komentuoti atsisakė, tačiau bendrą sistemą paaiškinti sutiko.

A. Liesytė patvirtino, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos žmogus gali kreiptis į Socialinės paramos skyrių, užpildyti prašymą vienkartinei išmokai gauti. Tada jis nukreipiamas į nakvynės namus, "Maisto banko" valgyklą, esančią Baltijos prospekte.

Ar Socialinės paramos skyriaus darbuotojos galėjo patarti Antanui atsidaryti banke asmeninę sąskaitą, kad socialinė išmoka jam būtų pervesta jau kitą dieną, A. Liesytė tokios situacijos tikrumo patvirtinti negalėjo.

"Tiesa, kad mes du kartus per mėnesį vykdome pinigų pervedimo operacijas. Šio konkretaus žmogaus atvejo komentuoti negaliu", - paaiškino A. Liesytė.

"Maisto banko" Klaipėdos padalinio vadovas Raimondas Danupas pasakojo, kad su Antanu teko pabendrauti, ir patvirtino, kad jis iki šiol maitinasi "Maisto banko" valgykloje.

"Iš Europos Sąjungos fondų parama, perkant maisto produktus ir išdalijant juos nepasiturintiems asmenims, teikiama šešis kartus per metus. Į paskutinį dalijimą Antanas nepakliuvo, nes nespėjo laiku užpildyti prašymo - laukiančiųjų maisto produktų sąrašai jau buvo sudaryti. Jei šiuo metu Antanas yra jau užpildęs prašymą, maisto krepšelį jis gaus balandžio mėnesio pabaigoje", - pasakojo R. Danupas.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio vedėja Kristina Božienė dienraščiui taip pat pasakojo prisimenanti Antano istoriją. Moters teigimu, vyrui buvo bandoma viską paaiškinti kuo suprantamiau.

"Teisės aktai nenumato galimybės mūsų įstaigoje atlikti bet kokį veiksmą be galiojančio asmens dokumento. Mes Antanui aiškinome ir net rodėme kompiuteryje, kad nėra net techninės tokios galimybės mūsų sistemoje, ir nuo mūsų tai nepriklauso.

Mes, net ir labai norėdami padėti žmogui, be galiojančio asmens dokumento jo duomenų į sistemą įvesti negalime, nes sistema iškart informuoja, kad šis žmogus neturi galiojančio asmens dokumento. Tad žmogui pirmiausia reikia pasigaminti nuolatinį galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą", - teigė K. Božienė.