Biudžeto planuotojus nudžiugino įstatymo pasikeitimai

Lyginant su praėjusiais metais, kai tuometinis biudžetas buvo vadinamas labai optimistiniu, šiemet į jį tikimasi surinkti net 16 mln. eurų daugiau. Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė tvirtino, jog daugiausia papildomų pajamų - per 7,6 mln. eurų - bus surinkta iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurio ankstesnė ydinga apskaičiavimo metodika po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo pakeista.

"Šis pakeitimas Klaipėdai ypač naudingas, nes gausime 7,6 milijono eurų daugiau. Taip pat planuojame parduoti daugiau žemės, surinkti daugiau rinkliavų, teikti daugiau mokamų paslaugų - už vaikų išlaikymą, maitinimą, patalpų nuomą. Pajamų daugiau turėtume surinkti ir iš kitų mokesčių, dividendų", - aiškino finansininkė.

Skaičiuojama, kad Savivaldybės biudžetą daugiausia sudarys pajamos iš GPM (49 %), kitų Savivaldybėje renkamų mokesčių (11,2 %), turto pardavimo pajamų (1,1 %), valstybės biudžeto dotacijų (29,2 %). Pastarųjų planuojama skirti 40,66 mln. eurų (iš jų trys ketvirtadaliai teks švietimui).

Pirmą kartą šiemet į Savivaldybės biudžetą bus įskaitomos Europos Sąjungos paramos pinigai, tačiau kol nėra pasirašytos sutartys, skaičiai į projektą neįtraukti. Taip pat neįtrauktos ir kelių tiesimui, priežiūrai ir panašiems darbams skirtos dotacijos. Dėl šios priežasties šiemet dar reikės tikslinti artimiausiu metu žadamą tvirtinti dokumentą.

R. Kambaraitė aiškino, jog šiemet daugiausia išlaidų - beveik 50 proc., arba 67,60 mln. eurų - teks švietimui. Beje, valstybė mokinio krepšeliui finansuoti skiria 5,1 proc. daugiau lėšų nei pernai. Jų prireikė dėl padidinto minimalaus mėnesinio atlyginimo.

Investicijoms šiemet žadama skirti dvigubai daugiau lėšų nei pernai - net 18,2 mln. eurų. Lėšos teks ne tik miesto aikščių, skverų ar daugiabučių kiemų priežiūrai, bet ir piliavietės restauravimui, miesto stadionams atnaujinti, Bastionų tilto, baseino ir kitiems projektams. Apskritai asignavimai daugelyje sričių turėtų keistis nežymiai. Tik kai kuriose programose prireikė daugiau pinigų dėl konkrečių darbų, pavyzdžiui, miškui išpirkti ir paskirčiai keisti tvarkant kelią į Girulius. 2 proc. didesnis finansavimas dėl konkrečių projektų žadamas ir poilsio, kultūros bei religijos sritims.

Finansininkus labiausiai džiugina, kad projekte numatomų lėšų užteks funkcijoms vykdyti, nereikės imti paskolų ir nemažą dalį jų net bus galima grąžinti. Šiuo metu Savivaldybės turimos maždaug 20,3 mln. eurų skolos per metus turėtų susitraukti beveik 8,7 mln. eurų.

Miesto politikams pristatytas projektas ateinančias porą savaičių keliaus per komitetus, bus laukiama jų pastabų. Preliminariai tikimasi, kad Taryboje jis bus tvirtinimas vasario 12 d.