Bešeimininkiai gyvūnai - mūsų visų problema

Kiekvienais metais klaipėdiečiai į gatvę išmeta šimtus, o gal ir tūkstančius gyvūnų. Bešeimininkiai, beglobiai keturkojai kelia aistras tarp juos mylinčių, globojančių ir jų nekenčiančių miestiečių. Šiais metais pastatyti nameliai ir šėryklos bešeimininkėms katėms, anot Savivaldybės tarnautojų, mažina įtampą tarp žmonių, tačiau gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos "Nuaras" atstovai teigia, kad to nepakanka, o beglobių populiacijos augimas jau dešimtmetį išlieka didelė problema.

Į dienraščio "Vakarų ekspresas" redakciją kreipėsi klaipėdietė Beata, kuri globoja Taikos prospekto 113 namo bešeimininkes kates ir už tai gauna pylos nuo šio namo gyventojų. Kaimynystėje gyvenanti moteris teigia negalinti abejingai stebėti beglobių, alkanų gyvūnėlių.

Šeria kito namo gyvūnus

"Ant žaliojo ploto šalia Taikos pr. 113 namo patiesiau kartono ir atnešu ant jo katėms maisto, nes to namo gyventojai jomis visiškai nesirūpina. Šėrimo vietą prižiūriu, tvarkau. Porą kačių su maistu pavyko prisijaukinti. Tada iškviečiau "Nuaro" tarnybą ir jas sterilizavo. Tik taip civilizuotai įmanoma pasiekti, kad katės nesidaugintų, tačiau patys namo gyventojai to nesupranta. Katės veisiasi jų rūsyje, o jie nieko nedaro. Nebuvo kam net pasirašyti, kad "Nuaras" gyvūną paimtų.

Ar katės kaltos, kad šeimininkai jas išmetė į gatvę? Natūralu, kad jos dauginasi, jeigu nėra sterilizuotos, bet tai žmonės turi pasirūpinti jų sterilizacija. Ir kokio žiaurumo reikia būti, kad neleisti šerti beglobių gyvūnų? Patys tai valgo", - piktinosi kačių globėja.

Beata teigė, jog liepos viduryje kilo aštrus konfliktas kilo su šio namo gyventoju Michail Rudnickij.

"Šis vyras ėmė ant manęs šaukti, kad šeriu kates ir atvirai grasinti, kad beglobes išnuodys. Iškviečiau policiją. Jis prisistatė ir nurodė, jog dirba gamtos apsaugos agentūroje. Ar toks asmuo gali dirbti gamtosaugininku, jeigu nekenčia gyvūnų?" - skundė klaipėdietė.

Veisiasi, nes maitina

Pats M. Rudnickij pasiūlė žurnalistams "nesveiką" kačių globėją pasiųsti kuo toliau ir nekreipti dėmesio į jos kalbas, tačiau patvirtino, jog bešeimininkės katės iš tiesų yra problema jų gyvenamame name.

"Visokios senutės kates maitina, todėl jos ir veisiasi. O tada tos katės pridirba visur. Kai lietus palyja, kieme nėra kuo kvėpuoti. Laiptinėje blusų atsirado. Vienu metu mūsų name buvo net 15 kačiukų ir 4 katės. O toji nevisprotė net mūsų name negyvena, kas jos prašė mūsų kates šerti? Nereikia jų maitinti - nesiveis. O dabar mėtosi dešrelės kieme.

Kokia dar šėrykla katėms, koks namelis? Jūs suprantate, ką kalbate? Gal dar Europos Sąjungos finansavimo paprašys kačių namams. Žmonės badauja, neturi kur gyventi, o jie katėms namelius stato... Žinoma, galima atsikratyti kačių, tačiau kol kas kenčiame", - neslėpė savo nemeilės katėms M. Rudnickij.

Pašnekovas neigė dirbąs gamtosaugininku: "Pasirodė jai", - nukirto ponios Beatos adresu.

Tapo tvarkingiau

Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklės numato, jog bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti tokių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).

Šiais metais Klaipėdos savivaldybės administracijos rūpesčiu mieste buvo įrengtos 7 tokios vietos, kuriose pastatyti ir nameliai beglobėms katėms.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės nuomone, ši nauja priemonė pasiteisino: katės naujuose nameliuose apsigyveno, atsirado žmonių, kurie jas globoja: šeria ir valo namelius.

"Iš pradžių klaipėdiečiai į kačių namelius reagavo ne itin palankiai, bet paskui džiaugėsi, nes katės įsikūrė juose ir pasitraukė nuo gyvenamųjų namų balkonų, laiptinių, tapo tvarkingiau. Tik vienu adresu iš septynių gyvenantys miestiečiai nepriėmė naujovės ir reikalauja, kad kačių namelis būtų iškeltas.

Turime ir kačių globėjų kontaktus. Jie mus informuoja apie globojamas kates. Manau, kad ši priemonė ne tik gelbėja nuo pražūties beglobius katinukus, bet ir mažina konfliktą tarp mylinčiųjų kates ir jų nemylinčiųjų", - kalbėjo I. Šakalienė.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos, kitąmet uostamiestyje planuojama įrengti dar 6 kačių namelius.

Išmetė kačiukus su šiukšlėmis

Už bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimą, jų laikinąją globą ir grąžinimą savininkams Klaipėdoje atsakingos gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos "Nuaras" administratorė Gintarė Liutkuvienė apgailestavo, kad jau dešimtmetį beglobių gyvūnų uostamiestyje nemažėja, o tik daugėja.

"Problema ypač paaštrėja liepos, rugpjūčio mėnesiais, kai atsiranda daug mažų kačiukų po pavasarinio "morčiaus". Mažyliai net lenda į automobilius, esame traukę juos iš po kapoto. Per vieną dieną parsivežame po 9 katinus ir kates. Šią savaitę radome keturis 2 parų amžiaus kačiukus, išmestus į šiukšlių konteinerį "Maximos" maišelyje. Tokie pavyzdžiai iliustruoja mūsų visuomenės santykį į silpnesnį, beglobį gyvūną", - sakė tarnybos "Nuaras" administratorė.

Pašnekovės teigimu, šiuo metu "Nuaro" prieglaudoje yra daugiau nei 520 gyvūnų, tarp jų - per 100 kačių. Pernai nuo rugpjūčio 1-osios iki metų pabaigos į gyvūnų prieglaudą pateko daugiau kaip 1 400 gyvūnų, iš kurių 401 rado naujus namus ir šeimininkus, per 100 kačių ir katinų buvo sterilizuota bei kastruota.

Reikia sterilizuoti

"Šėryklos ir nameliai bešeimininkėms katėms yra gerai. Tokiose vietose lengviau kates pagauti ir sterilizuoti, sulašinti vaistus nuo kirminų ir parazitų. Tokių vietų galėtų būti daugiau, nes Klaipėdos mieste - daugybė beglobių, bešeimininkių kačių. Labai daug židinių, kur jos veisiasi. Miestiečiai jas maitina bet kur, o ten, kur gauna maisto, jos ir dauginasi.

Mes gyvūnų globėjų, kuriuos žinome, prašome, kad kačių nemaitintų, tada išalkusius gyvūnus galime su maistu prisivilioti ir pagauti. Moteris, kuri kreipėsi į redakciją, su mumis bendradarbiauja. Su jos pagalba sterilizavome keletą kačių.

Deja, dažniausiai maitintoją surasti sunku. Dažniau skambina žmonės ir reikalauja, kad benamių kačių jų aplinkoje neliktų. Jie nenori suprasti, kad visų kačių išgaudyti ir uždaryti į prieglaudą negalime. Šie laukiniai gyvūnai uždaryti patiria didžiulį stresą. Tokioms katėms surasti namus praktiškai neįmanoma. Tad mūsų tikslas tokias kates pagauti, sterilizuoti ir paleisti. Kito būdo sumažinti katinų populiaciją nėra", - aiškino G. Liutkuvienė.

Pasak pašnekovės, tokiu būdu pavyko suvaldyti situaciją Kretingos gatvėje. Ten įrengtos maitinimo vietos, nameliai, kuriuose gyvenančios katės visos yra sterilizuotos.

"Palikus nesterilizuotą katę ir nekastruotą katiną jie per metus gali padauginti populiaciją iki 72 kačių. Žinoma, neskiepytos katės serga ir toks jų skaičius neišgyvena, daug mažylių žūsta nuo laukinių katinų, nuo ligų. Tad šiuos gyvūnus reikia ir skiepyti, gydyti nuo ligų, lašinti vaistus nuo kirminų, parazitų", - sakė G. Liutkuvienė.

"Nuaro" darbuotojos manymu, bešeimininkiais, beglobiais gyvūnais turime rūpintis mes visi, nes visi mes esame kalti, kad tiek daug jų atsiduria gatvėje. Deje, pasitaiko atvejų, jog žmonės ne tik, kad nesirūpina gyvūnais, bet iš jų pasityčioja, kankina.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresniosios specialistės Jūratės Albrektienės teigimu, šiais metais uostamiestyje buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.