Bastionų komplekse siūloma įrengti uostelį ir dvi scenas

Vakar visuomenei pristatyta pirminė Bastionų fosos ir jos prieigų sutvarkymo koncepcija. Projektui įgyvendinti reikėtų 1,5 mln. eurų. Tikimasi gauti ir Europos Sąjungos finansinę paramą. Tiesa, koncepciją rengusios UAB "Nemuno deltos projektai" pasiūlymai viršija minėtą sumą. Tai būtų tik šios unikalios vietos atnaujinimo pradžia, o vėliau, atsiradus papildomam finansavimui, lauktų kiti darbai.

V. Grubliauskas ragina kritiką ir pasiūlymus dėl bastionų tvarkymo pateikti laiku, t. y. dabar, o ne tada, kai bus priimti sprendimai.

"Nemuno deltos projektų" atstovo architekto Manto Daukšio teigimu, šiame objekte jau daug kas padaryta ir sovietmečiu, to nesiūloma griauti, tik plėtoti. Rengiama tvarkymo koncepcija remiasi trimis banginiais - senamiesčio pylimų žiedo atkūrimu, fosoje (bastionų griovyje) mažųjų laivelių uostelio įrengimu, erdvės, kaip sistemos aplink senamiestį, sutvarkymu.

Ir plaukiojantys restoranėliai...

1939 metais pylimų žiedas aplink Klaipėdos senamiestį dar buvo ryškus, tačiau jau prarastas sovietmečiu. Taigi siūloma atkurti sunykusius šlaitus prie "Kultūros fabriko", nes tai miesto turtas. Neišlikusias pylimų dalis siūloma bent pažymėti.

Rekonstruotos Danės krantinės nėra patogios mažiems laiveliams, yra per aukštos, tad siūloma fosoje, kurios krantus galima "nuleisti", įrengti mažųjų laivelių uostelį, kuriame jų tilptų apie 70. Kad šlaitai nebūtų gadinami, ketinama naudoti pontonus.

Pasak M. Daukšio, šis uostas turėtų būti įdomus visiems, be to, jis duotų ir ekonominės naudos. Būtų galima pagalvoti ir apie jame plaukiojančius restoranėlius.

RENGINIAI. Bastionų kompleksas - ideali vieta masiniams renginiams. Jame siūloma įrengti dvi scenas. Manoma, kad ši fosa taptų traukos objektu. Projektuotojų vizualizacija.

Koncepcijos rengėjų manymu, Irklavimo bazės nereikėtų iškelti, ji galėtų būti savotiškas uostelio operatorius ir prižiūrėtojas.

Jį suptų 1500 metrų žiedas, kurį būtų galima apeiti ratu ir kuris turėtų labai daug želdinių.

Dabar toje teritorijoje yra du tiltai, siūloma įrengti dar vieną, pro kurį būtų galima praplaukti. Koks jis turėtų būti, pasukamas, atidaromas ar ne, daug diskutuojama. Siūloma jį pakelti aukštyn, kad galėtų praplaukti 4 metrų aukščio kateriai.

Pasak M. Daukšio, naujas tiltas būtų skirtas tik pėstiesiems ir turėtų būti gražus, ypatingas. Tiesa, architektas Edmundas Andrijauskas mano, kad nereikėtų kelti, nes nebus gražu, bus griozdas.

Puiki vieta masiniams renginiams

Be abejo, ši vieta būtų skiriama miesto šventėms ir renginiams. Vieną sceną siūloma įrengti saloje, kitą - prie "Kultūros fabriko". Kad žiūrovams skirtos sėdimos vietos negadintų šlaitų, prie salos scenos siūloma daryti surenkamų konstrukcijų tribūnas, kurios pavasarį būtų nurenkamos, o prie "fabriko" įrengti stacionarias žiūrovų sėdėjimo vietas.

Vadinamąją sausąją fosą prie "Kultūros fabriko" siūloma užpildyti ne vandeniu, o žaidimais vaikams. Joje galėtų būti įrengtas fontanas, išsiskleidžiantis ties ravelinu. Apšvietimą naktį norima padaryti ypatingą - jis turėtų išryškinti gynybinių įrenginių žiedą.

Ekspertė architektė Laima Šliogerienė pagyrė koncepcijos autorius už puikų darbą, už atliktą išsamią bastionų analizę, netgi peržengiant užduoties ribas. Jos manymu, jie eina teisinga linkme.

Reikia griauti sandėliukus

Priekaištauta dėl pavadinimo, nes ta vietovė istoriškai neturėtų būti vadinama Jono kalneliu, tai - bastionų kompleksas. Ekspertė pasidžiaugė planuojama įrengti erdve žaidimams, nes senamiestyje kai kurie žmonės neturi net kiemų.

L. Šliogerienei, kaip ir kai kuriems kitiems dalyvavusiems koncepcijos pristatyme, nerimą kelia planuojama prieplauka ir motoriniai laivai. Jos manymu, ta vietovė turėtų išlikti ramybės oaze, o plaukioti būtų galima valtimis. Ji nesutinka, kad tai nelankoma vieta. Miestiečiai čia ir mankštą daro, studentai egzaminams ruošiasi, žiemą būtų galima vaikams su rogutėmis važinėtis, ir nieko šlaitams neatsitiktų. Trumpai tariant, yra manančiųjų, kad motoriniai laiveliai sunaikintų kultūros erdvę.

M. Daukšys abejojo, ar pavyks nugriauti sandėliukus, kad būtų galima atidaryti antrąją poterną. E. Andrijauskas prašė Savivaldybės nepalikti sandėliukų klausimo savieigai. Pasirodo, jau prieš 12 metų daug kas buvo numatyta daryti toje teritorijoje, tačiau viskas sugriuvo todėl, kad nepavyko nugriauti sandėliukų.

Savivaldybės atstovai patikino, kad ir laboratorijos pastatas, ir keturi garažai bus griaunami, o privatūs statiniai bus paimami visuomenės poreikiams.