Ąžuolų giraitėje nelies nė vieno ąžuolo

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog ruošiamasi visiškai pakeisti Ąžuolų giraitę. Šįsyk žmones sukvietę projektuotojai tvirtino atsižvelgę į anksčiau visuomenės išsakytas pastabas, jau parinkę viziją ir ją norintys pristatyti gyventojams.

"Turime pripažinti, jog šiuo metu parke esantys takai yra nusidėvėję ir per siauri, kai kurie veda į niekur, parkas monotoniškas ir jis dažniausiai tarnauja žmonių tranzitui, o ne laikui praleisti jame", - tvirtino "Pupos" architektas Tadas Jonauskis.

Iš trijų variantų projektuotojai siūlo rinktis vadinamąjį ąžuolų žiedo variantą - tai yra patį ąžuolų masyvą apjuosti plačiu, 4-5 metrų pločio, asfaltuotu pėsčiųjų ir dviračių taku. Žiedą tarpusavyje jungtų tarp medžių vinguriuojantys smulkesni takai iš kitų medžiagų. Anot T. Jonauskio, norint išsaugoti visus medžius visi takai bus vinguriuojantys, tad ir pasivaikščioti tokiame parke nebus nuobodu.

Daug dėmesio skirta aktyviam laisvalaikiui - štai arčiau Rumpiškės dvaro norima įkurdinti pramogų zoną, kurioje siūloma ten esantį stačiakampio formos priešgaisrinį tvenkinį pertvarkyti į apskritą kūdrą, šalia įrengti vietas poilsiui. Greta planuojama erdvė nedidelei lauko kavinei, galbūt teniso kortams, amfiteatrui.

Kitoje parko pusėje esančiose išasfaltuotose erdvėse, arčiau "Maximos", siūloma įrengti pradedančiųjų dviratininkų ir riedutininkų parką, krepšinio aikštelę, pievą futbolui, įvairias pakylas pasisėdėjimams.

Visame parke svarstome įrengti per 150 suoliukų, o šalia takų, kuriuos patys architektai vadina grybų takais (mat parke žmonės aptinka ir tokios augmenijos), būtų galima įkurdinti informacinius stendus su informacija apie šios vietos istoriją, medžius, taip pat skulptūras.

Išgirdę žmonių pastabas, kad gali kilti problemų dėl jų priežiūros, kelis gėlynus buvo nuspręsta sukoncentruoti šalia tvenkinio ir palei didįjį taką, o ten auginti ilgamečius ir daug priežiūrios nereikalaujančius augalus.

Kaip visada, į visus panašius susirinkimus vaikščiojančius ir dėl visko nuolat protestuojančius veikėjus, besivadinančius visuomenininkais, jaudino medžiai. Jų nuraminti pakviestas dendrologas Kęstutis Aukselis tvirtino, jog šis ąžuolynas yra tarsi meno kūrinys - apgalvotai pasodintas, kokybiškas, medžiai geros būklės, tad jį būtina išsaugoti.

Specialistas akcentavo, jog parko viduryje buvo susodintas ąžuolų masyvas, o iš šonų - vadinamieji palaikomieji medžiai, daugiausia tuopos, kurios padėjo ąžuolynui suklestėti.

Visgi bėdų yra - visų pirmiausia dendrologas dėmesį atkreipė į prie tvenkinio prieš 10-20 metų susodintus berželius - nors jie jauni, tačiau sužaloti ir pasodinti netinkamoje vietoje.

"Jie buvo pasodinti jau sužaloti, o pjaunant žolę žaloti dar labiau. Be to, tos erdvės sodinant ąžuolus turbūt ne be reikalo buvo paliktos atviros, tad papildomi medžiai nėra gerai", - šnekėjo specialistas ir pridūrė, jog bėda ir ta, kad toje vietoje yra pelkė, o beržai augdami vandeningoje vietoje pradeda pūti.

Šie pastebėjimai iškart sulaukė susirinkusiųjų pasipiktinimo - esą tada reikėtų tą vietą nusausinti. Visgi K. Aukselis nieko gero neįžvelgė: beržai negali pakęsti vandens lygio kaitaliojimo ir pradėjus įrengti drenažą jie ilgiau kelių dešimtmečių neištemps. Maža to, kadangi jie buvo susodinti pelkėje, specialistas yra įsitikinęs, jog ir dabar tie medžiai yra pažeisti puvinio, tad esąs tik laiko klausimas, kada juos teks pjauti.

Analogiško likimo turėtų sulaukti ir šalia "Ąžuolyno" gimnazijos esančios tuopos - jos jau atliko savo apsauginę funkciją augant ąžuolams, šiuo metu yra peraugusios, kelia problemų alergiškiems žmonėms ir taip pat ateityje turėtų būti šalinamos.

Numatoma, kad giraitės tvarkymas kainuos 1,4 mln. eurų, o darbus tikimasi padaryti 2018-aisiais.