Pačiame uostamiesčio pakraštyje, prie plačių ir vaizdingų Danės upės slėnių, atliekant lauko darbus pievoje žemė atvėrė senovės radinių, kurie gali atversti naują Klaipėdos istorijos puslapį.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) specialistai įvertino, kad aptikti barokiniai glazūruoti kokliai, įvairių puodynių šukės, kiti radiniai byloja apie iki šiol nežinotą Bachmano arba Šaulių dvarviečių paminklą. Paveldosaugininkai teigia, jog šioje dvarų kultūros vietoje turės būti atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Jie galbūt atskleis, kokias XVII amžiaus paslaptis šimtmečius saugojo istorinių apylinkių pievos.
Statybvietės staigmena
Klaipėdos miesto kūrimosi ir formavimosi istorijoje bene mažiausiai duomenų sukaupta apie uostamiesčio dvarų kultūrą viduramžiais. Plačiajai visuomenei mažai žinoma, kad Klaipėdoje būta dvarų, juolab - kur jie pastatyti, kieno buvo valdomi, koks jų likimas.
Todėl žinia apie netikėtai aptiktą dvarų kultūros vietą tiesiog laukuose prie Danės upės ypač sudomino istorikus ir archeologus. Laimė prisiliesti prie intriguojančios istorijos nusišypsojo šio rašinio autoriui vaikštinėjant garsaus Bachmano dvaro, žinomo nuo XVI amžiaus, apylinkėse. Netoli jo, už kilometro, kadaise buvo įsikūręs ir Šaulių dvaras. Tarp šių dvarų, Paupiais vadinamoje vietovėje, apžiūrėjus namo statyboms pradėtą ruošti vietą ir pavyko aptikti radinių, sukėlusių istorikams nuostabą.
Sklypo šeimininkas, nuardęs paviršinį dirvos sluoksnį, būsimų namo valdų pakraščiuose supylė krūvas žemių ir rengėsi statyboms. Ši vieta, nors ir esanti tarp dviejų dvarų, nebuvo pažymėta jokiuose paveldosaugos žemėlapiuose, registruose, todėl natūralu, kad žemės savininkas neprivalėjo atlikti žvalgomųjų tyrimų. Tačiau statybininkai, regis, netyčia užčiuopė naują Klaipėdos dvarų istorijos gyslą.
Apsilankius statybvietėje nuardyto dirvožemio paviršiuje ir žemių sampiluose pavyko rasti žalia glazūra padengtų gražių bareljefinių koklių likučių, o vienoje sklypo dalyje - ir daugybę senovinių puodų šukių, keramikos likučių, kaulinę sagą, fragmentą mėlyno stiklo karoliukų. Visi radiniai buvo susitelkę viename nedideliame plote. Čia iš po žemių kyšojo ir apdegusių senų raudonų plytų galiukai, sudegusių molinių čerpių, taip pat puselė senutėlės, jau pradėjusios trupėti arklio pasagos ir kt. daiktų.
Prabyla kokliai
Apžiūrėjęs radinius MLIM direktorius dr. Jonas Genys, tyrinėjęs Klaipėdos miesto viduramžių ir naujųjų laikų keramiką, puikiai išmanantis senovinių koklių specifiką, iškart aptiko kataloge analogų. „Kaip archeologas galiu pasakyti, kad tie netikėti radiniai byloja apie aiškų dvarų kultūros objektą. Dar daugiau – aptikti kokliai mums gerai žinomi, tokių esame surinkę Klaipėdos senamiestyje. Tai XVII amžiaus vidurio ir antrosios pusės friziniai kokliai su vynuogės keke, padengti žalia glazūra. Tačiau įdomiausia, kad medžiaga - tiek kokliai, tiek įvairios puodų šukės - ne išsibarsčiusi, priskiriama skirtingiems laikotarpiams, o visa yra XVII amžiaus“, - kalbėjo dr. J.Genys. Jį nustebino, kad palyginti kaimiškoje vietovėje aptinkama miesto kultūros radinių.
„Kokliai - gana iškalbinga medžiaga archeologams ir istorikams. Pagal juos galima nustatyti ne tik istorinį laikotarpį, bet ir turtinę namo šeimininko padėtį. Žemiausio prabangos lygio, jei taip galima sakyti, kokliai buvo moliniai ir neglazūruoti, aukščiausio – padengti spalvota glazūra. Taigi Bachmano dvaro apylinkėse rasti kokliai byloja apie pasiturintį žmogų. Ūkininkas ar paprastas žemvaldys tokių būtų neįpirkęs", - aiškino MLIM direktorius. Anot J.Genio, kokliai, matyt, pirkti iš to paties Klaipėdos amatininko, kuris aprūpindavo jais ir turtingus miestiečius. „Krosnis tais laikais buvo tarsi kostiumas arba laikrodis XXI amžiuje - ji atskleisdavo namų galvos visuomeninę padėtį. Kuo prabangesni, įmantresni kokliai, tuo labiau didžiuodavosi šeimininkas. Tad mums, istorikams, Danės slėnio laukuose tarp dviejų žinomų dvarviečių aptikti radiniai labai įdomūs ir vertingi. Jie liks MLIM fonduose“, - tvirtino archeologas.
Dr. J.Genys pabrėžė, kad patys kokliai nėra didelė vertybė, tačiau tai, kur jie rasti, gali atskleisti visiškai naujus Klaipėdos istorijos puslapius. „Juk toje vietoje nei esame ką nors aptikę, nei pasižymėję buvus ten kokią dvarvietę ar konkretų pastatą. Tad gal statybvietė, kurioje rasti kokliai su puodų šukėmis, slepia ir namo pamatus? Todėl būtinai reikės atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Galiu patikinti, kad Klaipėdos dvarai, jų istorija, ypač viduramžiais, naujųjų laikų pradžioje, mums vis dar mįslingas pasaulis. Juo labiau kai glazūruoti, vadinamieji puodiniai kokliai ir įvairios XVII amžiaus indų šukės aptiktos ne senamiestyje“, - svarstė jis.
Sudegino moldavai?
Kalbėdami apie naujo dvarų kultūros objekto Paupiuose radimvietę istorikai akcentavo ir itin įdomią, savitą apylinkių istoriją, kurios kontekste ir reikėtų vertinti radinių išskirtinumą. Pirmiausia, už puskilometrio nuo tos vietos yra garsusis Bachmano dvaras. Klaipėdos istorikas Dainius Elertas, gavęs LŽ medžiagą, analizavo radimvietės vietą senuosiuose žemėlapiuose ir tikino, kad radiniai tikrai verti dėmesio, tačiau nesiryžo teigti, jog jie byloja apie naują dvarvietę.
„Bachmano dvaro branduolys bent jau nuo 1648 metų savo dispozicijos nekeitė, o šalia mums rūpimos vietos ėjo riba tarp jo ir Mažojo Tauralaukio žemių. Taigi su Bachmano dvaro ištakomis radimvietė nesietina. Labiau ją siečiau su Šaulių dvaru ar kaimu, kuriam pradžią darė 1674-aisiais pažymėta Peter Dimse vietovė”, - kalbėjo D.Elertas. Istorikas pasakojo, kad 1757-ųjų de Molino plane yra pažymėti Šauliai, o netoli jų – ir dvi stambios sodybos. “Gal koklius radote vienos jų vietoje? 1798-1802 metų planuose tų sodybų nebėra, o būsimi Šauliai jau įvardijami kaip Bachmano dvaro priklausinys. Todėl, mano vertinimu, radiniai galbūt sietini su išnykusiomis Dimse (Djmse, Desol, Desel) gyvenvietėmis. Gaisro požymiai gali būti susiję su 1757-1763 metų įvykiais ar jų pasekmėmis, nes toje vietovėje buvo dislokuoti rusų samdyti moldavai. Tai įdomu, reikia išsamesnių tyrimų”, - pabrėžė D.Elertas.
Legendinės vietos
Istorikas priminė ir labai savitą Bachmano dvaro istoriją, nes jo likučiai, dabar saugomi valstybės, turi mažai visuomenėje žinomą praeities legendą. „Bachmano vietovardžio kilmė gana mįslinga. Pagal vieną versijų, viduramžiais lietuviai buvo pagrobę vokietį tokia pavarde ir reikalavę išpirkos. Kita legenda byloja apie „bachmaną“ (vok. „Bach“ – upelis, „Mann“ – vyras), siejamą su specifine XIV-XV amžiaus profesija: švaraus vandens nešėju. Mat Danės slėniuose, kur yra Bachmano dvaras, jūsų rasta vieta, dar ir dabar teka šaltiniai. Laivams tiektas švarus šaltinio vanduo, nes Klaipėdos vanduo viduramžiais buvo netinkamas ilgai laikyti“, - apie istorijos įdomybes pasakojo D.Elertas. Anot jo, intriguoja ir greta esančios Šaulių dvarvietės pavadinimas, susijęs su Vokiečių ordino laikais. Esą kažin kur tose vietose stovėjusi kuršių pilis, galbūt vykę mūšiai su Vokiečių ordino riteriais, iš to tikriausiai kilęs ir Šaulių vietovardis.
Dar labiau intriguoja faktas, kad Bachmano dvarą valdė net kelios Dacho giminės kartos. Būtent Bachmano dvaro apylinkėse gimė (sutapimas - XVII amžiuje, 1605 metais) ir iki 13 metų gyveno žymiausias visų laikų Klaipėdos poetas Simonas Dachas, parašęs garsiąją poemą „Taravos Anikė“. Jo tėvas vokiečių Memelburgo (Klaipėdos) pilyje dirbo vertėju - iš kuršių vertė į lietuvių kalbų. "Jeigu pavyktų rasti tikslią XVII amžiaus Bachmano dvaro vietą, joje būtų galima pastatyti paminklą dvare vaikystę praleidusiam S.Dachui", - svarstė Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Nustatys paveldosauginę vertę
L.Kavaliauskas LŽ užsiminė, kad artimiausiu metu bus kreipiamasi į žemės sklypo, kuriame aptikta istorinių radinių, savininką ir laikinai stabdomi statybų darbai. „Turi būti nustatyta objekto paveldosauginė vertė. Tai - naujas objektas, ši vieta nėra įtraukta į Bachmano dvaro saugomą zoną. Taip pat bus inicijuojami archeologiniai tyrimai, nes reikia išsiaiškinti, ar tie radiniai sklype atsidūrė atsitiktinai, pavyzdžiui, kadaise buvo išpilti kaip šiukšlės, ar po žeme išties glūdi dvaro pamatai. Labai įdomi ir versija dėl pirmosios Bachmano dvarvietės", - LŽ aiškino specialistas.
Dr. J.Genys patikino, kad net ir neradus pastato pamatų likučių, dvarų kultūros radiniai nebus užmiršti istorikų. „Turime aptiktą naują dvarų kultūros materialųjį paveldą labai konkrečioje vietoje, kuri iki tol buvo paprasčiausias dirvonuojantis laukas“, - sakė J.Genys.
Bachmano dvaro kultūrinės vertės tyrimą anksčiau atlikusi istorikė Janina Valančiūtė LŽ teigė, jog Bachmano dvaro pastatų komplekso šiaurinės žemės nebuvo tiriamos. „Gali būti, kad aptikote dvaro palivarką, t. y. svarbaus ūkvedžio namą. Tas radinys labai įdomus ir, manau, svarbus. Tai – visiška naujiena, galbūt padėsianti užpildyti Klaipėdos dvarų kultūros istorijos spragas“, - pažymėjo ji.
Prieš keletą savaičių Palangoje, buvusios Vasaros estrados vietoje, archeologas Ramūnas Šmigelskas rado smėlio užpustytą XVI amžiaus dvarvietę su itin vertingais artefaktais. Tai tapo tikra sensacija. Archeologas tvirtino, kad Palangos dvaro pamatai gana gerai išsilaikė tik dėl to, jog smėlio sluoksnis buvo užkonservavęs medį. "Klaipėdos atveju pamatų gali ir nebebūti likę, jei ten – priemolis“, - įspėjo jis.
Radiniai įkvepia
Tarp Bachmano ir Šaulių dvarviečių aptikti radiniai suintrigavo ir uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską. „Palanga atkapstė savo XVI amžiaus dvarą. Gal ir mes galėsime pasigirti radę įdomų dvarų kultūros objektą? Tai labai įdomu, nes apie Klaipėdos ir jos apylinkių dvarus žinoma nedaug, informacija labiau aptariama siaurame istorikų, archeologų būrelyje“, - LŽ komentavo jis. Meras įsitikinęs, kad radiniai Paupiuose paskatins labiau domėtis Klaipėdos senųjų laikų istorija. „Jei toje vietoje archeologai aptiks dvarą – nuostabu, o jei ne, bent turėsime įdomių ir istoriją papildančių radinių. Tai, jog nuo žemės paviršiaus pavyko surinkti XVII amžių menančius daiktus, tik įrodo, kad mūsų kraštas – itin turtingas ir spalvingas. Turime kuo didžiuotis ir ką tirti, klodai toli gražu neišsemti“, - kalbėjo Klaipėdos miesto meras.
Rašyti komentarą