Atvelykio šventė įtraukė ir mažus, ir didelius

Susirinkusius mažus ir didelius viliojo keramikos dirbtuvės, jomarkėlis, išmonę ir gabumus demonstravo dailininkai, vyko daugybė kitų smagių užsiėmimų.

Atvelykis nebūtų Atvelykiu, jei šventėje nebūtų margučių, jų ridenimo, žaidimų, kurie simbolizuoja žemės pabudimą po žiemos meto, judėjimą pirmyn.

Šventės organizatoriai tradiciškai kvietė visus kuo stipriau išsisupti, jog visus metus būtų sveiki ir laimingi, o taip pat entuziastingai įsijungti žaisti tradicinių liaudies žaidimų.

Pavasarišką nuotaiką kūrė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro kolektyvai: „Kuršiukai“, „Alkiukai“, „Vorusnėlė“, o taip pat svečiai iš Palangos moksleivių klubo vaikų folkloro ansamblis „Kikilis“ bei Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ 2015 Klaipėdos krašto regioninio rato dalyviai.

Klaipėdos etnokultūros centro organizuojama Atvelykio šventė dar 2003 m. buvo įvertinta ir apdovanota specialiu respublikinio konkurso „Tradicija šiandien“ prizu už tradicijų tęstinumą ir pritaikymą šiuolaikiniame mieste.

Kas yra Atvelykis?

Velykų laikotarpis baigiasi Atvelykio švente, prabėgus savaitei po šv. Velykų. Skirtinguose etnografiniuose regionuose šią šventę ir kitaip įvardija: žemaičiai šią šventę pavadina ir „Velykikėmis“ ir „Mažosiomis Velykėlėmis“, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos gyventojai – Vaikų Velykomis, o dzūkai – Pravadais (slav. – palydėtuvės). Atvelykis – šventė vaikams ir jaunimui, kuomet šeimininkės iš naujo virdavo kiaušinius, juos dažydavo ir išdalindavo vaikams, kuriems netrūko išmonės sugalvoti pramogų su margučiais: juos ir ridendavo, ir daužydavo, ir rungtyniaudavo bandydami margučio tvirtumą. Atvelykis – šauni proga numarginti kiaušinį ir padovanoti jį brangiam žmogui.