Tiesiog už permatomos tvoros stovi 20 metrų ilgio, medinio, valtį primenančio laivo griaučiai, prie jų po darbo valandų tyliai ir lėtai dirbama.
Išties klaipėdiečiai turi unikalią progą matyti, kaip gyvai, po atviru dangumi pirmą kartą Lietuvos istorijoje atkuriamas vikingų laikotarpio (VIII-XI a.) kuršių karo laivas - drakaras.
Kuršių ilgąjį laivą neseniai iš uždaro Klaipėdos universiteto angaro į elingą perkėlė idėjos sumanytojas ir laivadirbys, kapitonas Vytautas Pašinskas. Drakaras statomas jau ne vienus metus, tačiau atvirai – pirmą kartą.
„Perskaičiau ir išnagrinėjau visą man prieinamą literatūrą, vaizdinę medžiagą apie senovinius vikingų periodo laivus, plaukiojusius nuo Šiaurės iki Baltosios jūros. Tyrinėjau ir skandinavų mitologiją, sagas. Tuomet nutariau pagal tai, ką pavyko rasti, ir pagal loginius spėjimus pamėginti atkurti tokį laivą, kuriuo galbūt plaukiojo kuršiai. Du trečdaliai laivo išvaizdos paimta iš skandinavų, danų vikingų laivų pavyzdžių, nes net neabejojama, kad kuršiai plaukiojo beveik identiškais laivais. Taip pat pridėjau ir mūsiškų elementų, pavyzdžiui, padariau plokštesnį dugną, pritaikydamas jį prie Kuršių marių gylio“, - LŽ pasakojo laivų valdymą jūreivystės studentams dėstantis V.Pašinskas.
Jis teigė, kad iki rudens kruizinių laivų terminale bus konstruojamas drakaro korpusas, kurio didžioji dalis jau pagaminta ir belieka tik pritvirtinti medines dalis. Vėliau bus statoma laivo įranga, mat jai skirta Europos Sąjungos parama.
„Pagal taisykles norint plukdyti kad ir senovinio laivo replika žmones, turi būti visi saugumo, navigaciniai įrenginiai. Žinoma, drakare jie bus paslėpti. Tikėkimės, kad laivą pavyks nuleisti ant vandens jau kitų metų pavasarį. Bėda ta, kad laivą statome iš savo lėšų, valstybė mūsų neremia. Man padeda Aukštosios jūreivystės mokyklos studentai“, - teigė V.Pašinskas.
Jis džiaugėsi, kad 20 metrų ilgio stiebą žadėjo dovanoti klubas „Budys“, didžiulę burę padėti pasiūti - vienas verslininkas. Planuojama, kad laivo korpuso priekyje, kaip įprasta vikingams, taip pat bus stilizuota, drožinėta skulptūra.
„Skandinavai mėgo jūrų slibinus, latviai taip pat tokį pasirinko, o mes rinksimės žalčio galvą, nes šie gyvūnai buvo garbinami senovėje“, - sakė jis.
Uostamiesčio istorikas, archeologas dr.Jonas Genys tikino, kad tokio laivo statyba yra išskirtinis įvykis Lietuvai, kaip jūrinei valstybei.
„Mes ir taip neturime daug senųjų laivų replikų ar išlikusių laivų, skirtingai nei skandinavai. O dar vikinginio laikotarpio drakaras būtų kai kas fantastiško, nes kuršių karo laivų mūsų šalies teritorijoje net nėra rasta išlikusių. Pirmiausia toks laivas būtų edukacinė priemonė, reprezentuotų Lietuvą, kaip senų garbingų jūrinių tradicijų valstybę. Kitas dalykas – tai duoklė palyginti paslaptingam mūsų baltų vikingų, kuršių aukso amžiui“, - sakė jis.
Rašyti komentarą