Arvydas Juozaitis rašo ir apie Klaipėdą

Susitikimas vyks 18 val. "Akropolyje" įsikūrusiame knygyne "Pegasas". Likus kelioms dienoms iki jo A. Juozaitis atsakė į keletą "Vakarų ekspreso" klausimų.

Kaip ir kuo galėtumėte išskirti "Karalių miestą be karalių" iš kitų savo knygų?

Tai pirmoji iš trijų knygų, kurias skiriu Baltijos pakrantės bastionų, kitados pastatytų vokiečių ateivių, meniniam tyrinėjimui. "Karalių miestą" pradėjau rašyti lygiai prieš dešimt metų, tad šis "Almos litteros" leidimas pareikalavo naujos pratarmės ir papildomos vigilijos (skyriaus). Knyga gal tuo ir ypatinga, kad joje tiriamas ir istoriškumas, ir aktualumas. Kionigsbergas-Karaliaučius ir Kaliningradas aprašomas lygiomis teisėmis.

Kokiam skaitytojui ši knyga skirta?

Kiekviena knyga, jeigu tai knyga, o ne "projektas" (kas nūnai vis dažniau pasitaiko) yra skiriama bet kuriam mąstančiam skaitytojui. Nedrįstu galvoti, kad gali būti nemąstančių skaitytojų.

Koks buvo knygos atsiradimo kelias?

Visos rimtos knygos rašomos iš asmeniškos patirties ir kreipiasi į patirtį. Reikėjo apsigyventi nūdienos Kaliningrade, kad galėčiau imtis seniai mane dominusio miesto ir jo kultūros sluoksnių analizės. Sunku nebuvo, buvo labai įdomu.

Kokias temas paliečiate savo naujoje knygoje?

Rašau "Klaipėda - Rytprūsių mitas". Tai paskutinioji manojo triptiko, skirto minėtiems bastionams tirti, knyga. Antroji buvo "Ryga - niekieno civilizacija".

Ar sunku rašyti šiomis temomis? Kas Jus įkvepia?

Kiekvieną rašytoją įkvepia patirtis, vadinasi, praeities įvaldymo aistra, ir, jeigu jis pajėgia tą aistrą išlieti ant popieriaus, sunku nebūna.

Kokių planų ar galbūt minčių turite būsimoms savo knygoms?

Manau, kad baigiu grožinės eseistikos žanrą, bent jau nematau kitos temos (miesto, kultūros), kuri mane domintų ir kuriai norėčiau skirti laiko ir energijos. O apie ką rašysiu pasakyti negaliu. Dievas gerokai pasišaipo iš mūsų ketinimų, kai juos atskleidžiame.

Ką papasakosite, apie ką kalbėsitės susitikimo su savo skaitytojais metu?

Daug kas priklausys ir nuo moderatoriaus Dariaus Kuolio. Galbūt mudu imsimės ir inteligentams būdingo žaidimo "Kuris daugiau žino apie kažką". Šiaip jau, manau, papasakosiu ir apie knygą-netyčiuką, kuri jau sumaketuota "Alma litteroje" ir netrukus bus išleista. Tai - "Kraštai ir žmonės". Ši, bene didžiausia iš visų mano knygų (500 puslapių, didelio formato), yra esė rinkinys, apimantis 1991-2014 metus.