Ar Smiltynė taps kurortu?

Savivaldybė siekia atkurti XIX–XX a. buvusį Smiltynės kurorto statusą ir atgaivinti Smiltynę kaip oficialią Klaipėdos miesto kurortinę teritoriją, nes jos kraštovaizdis itin palankus rekreacijai ir turizmui plėtoti.

Kokia situacija dabar?

Smiltynės teritorijoje didžiąją teritorijos dalį sudaro konservacinės ir ekologinės apsaugos zonos, kuriose galioja griežti ekosistemos išsaugojimo ir aplinkosaugos reikalavimai, skatinama nenaudoti pesticidų, trąšų, draudžiama statyti pastatus ar eksploatuoti naudingąsias iškasenas.

Rekreacinė teritorija apima daugiau kaip 30 proc. visos Smiltynės teritorijos, bet šios paskirties zonos, kuriose galima urbanistinė plėtra, sudaro tik 5,8 proc.

Manoma, kad konservacinės ir ekologinės apsaugos zonos gali būti pritaikomos žmonių poilsiui ir pramogoms bei specialiajai infrastruktūrai įrengti, kaip pažintiniai takai, poilsiavietės, stovyklavietės ir ekokempingai ar dviračių punktai.

Yra išlikęs Smiltynės kurhauzas, 1900–1944 m. tarnavęs kaip prabangus viešbutis, kuriame tuo metu buvo 2 naujovės – karšto vandens vonios ir apšvietimas. Vienu metu Smiltynės kurhauze veikė kazino, taip pat jis garsėjo savo virtuve, sodo restoranu, sodo kavine.

Šiuo metu pastatą valdančios įmonės užsakymu yra paruoštas Smiltynės kurhauzo tvarkybos darbų projektas – suprojektuotas prabangus viešbutis, kuriam įrengti įmonė ieško investicijų.

Ką planuoja?

Savivaldybė planuoja sutvarkyti ir pritaikyti turistų ir visuomenės poreikiams Smiltynės miško parką - šiuo metu rengiama jo koncepcija.

Greta Lietuvos jūrų muziejaus, Klaipėdos uosto laivybos kanalo ir Baltijos jūros planuojama įrengti gyvūnų reabilitacijos ir poilsio centrą.

Smiltynėje planuojama atstatyti prieškario smuklę „Strandhalle“. Projektiniuose siūlymuose teigiama, jog pastatas būtų statomas senųjų pamatų vietoje, o šis pastatas tarnautų kaip restoranas, taip pat būtų įrengta įstiklinta lauko terasa.

Savivaldybės darnaus judumo plane numatyta Smiltynėje įrengti pėsčiųjų zoną, atnaujinti ir išplėsti dviračių takų infrastruktūrą.

Taip pat planuojama sutvarkyti Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimus, Smiltynės miško parką, pastatyti lauko treniruoklius, vaikų žaidimų aikšteles, įrengti paplūdimio sporto aikšteles, sutvarkyti aplinką, įrengti apšvietimą, suolelius, įrengti papildomas elektromobilių įkrovimo stoteles.

Turi potencialo

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas sakė, kad miesto bendrajame plane ir ekonominėje strategijoje numatyta, jog kurorto statuso turėtų siekti dvi Klaipėdos miesto teritorijos - Smiltynė ir Giruliai.

"Smiltynėje nemažai padirbėta, įgyvendintas projektas - jachtklubo statybos. Atlikta Smiltynės kurortui išvystyti galimybių studija, kurią patvirtino miesto Taryba", - sakė R. Zulcas.

Pasak jo, numatoma vystyti naujas turizmo rūšis - sveikatingumo ir aktyvųjį, o Smiltynė tam turi didelį potencialą.

Finansiškai naudos pačiai Savivaldybei kurorto statusas, ko gero, turės nedaug, tačiau manoma, kad tai bus vertinga rinkodaros atžvilgiu, teikiant paraiškas europiniam finansavimui ir panašiai. Tad su nauju statusu tikimasi pritraukti investicijų Smiltynės teritorijoje.

Pirmadienį siūlymui kreiptis dėl kurortinės teritorijos statuso vienbalsiai pritarė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas.

Istorija

Smiltynės rekreacinė reikšmė ėmė didėti XIX a. pabaigoje, Rytų Prūsijoje imta vystyti turizmą Baltijos pajūrio vietovėse.

Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Smiltynės paplūdimiai buvo itin populiarūs tarp Klaipėdos miesto gyventojų ir svečių, o naują postūmį rekreacinio potencialo plėtojimas įgavo tarpukariu, Kuršių marių pakrantėje išvysčius Klaipėdos vandens sporto organizacijų bazes.

1946 m. kartu su visa Kuršių nerija Smiltynė pateko į draudžiamąją pakrantės pasienio zoną. Draudžiamosios pasienio zonos statusas panaikintas tik 1962 m., tai kartu su intensyvėjančiu poilsiautojų srautu lėmė naujai atrastą ir plėtojamą Smiltynės rekreacinį potencialą – sukurta nauja muziejinė zona, pritaikant ekspozicijai buvusį nerijos fortą, pokariu nugriautų Kopgalio sodybų vietoje įrengiant etnografinę žvejo sodybą, sukuriant senų žvejybos laivų ekspoziciją bei pastatant delfinariumą.