Ar pastatai Klaipėdoje šildomi chaotiškai?

Klaipėdos savivaldybės Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu audringai diskutuota apie tai, ar reikėtų atkurti Savivaldybės administracijos energetikos komisijos veiklą. Diskusijoje dalyvavo ir AB "Klaipėdos energija" administracijos atstovai.

Degina ką nori

Pasak minėto komiteto nario Valdemaro Anužio, pristačiusio problemą, anksčiau buvo specialusis energetiko planas ir speciali komisija spręsdavo šilumos tiekimo namams būdo keitimo klausimus. Paskui keitėsi teisės aktai, komisija buvo likviduota ir dabar mieste atsirado problema.

Atsirado pastatų, kuriuose nepaisant to, kad toje zonoje egzistuoja centrinis šildymas, vienas butas šildomas dujomis, kitas elektra, o trečiame, vaizdžiai tariant, yra katiliukas su malkomis.

Esant tokiam chaosui didelė problema atsiranda daugiabučiuose. Gyventojai ima energiją vieni iš kitų, suvartojama šiluma neteisingai paskirstoma, o Savivaldybė nieko negali padaryti. O kur dar mažaaukštės statybos namų kaminai, nuodijantys daugiaaukščių gyventojus - jau sulaukta ir jų skundų.

Kaminai daugiausia projektuojami vienbučiams, dvibučiams namams. Didžioji dalis projektuojama su gamtinių dujų šildymu, o kaip alternatyvą jie pasistato kietojo kuro įrenginius. Jokio teisinio reguliavimo bei ekonominio pagrindimo esą nėra. Individualių namų sektorius paliktas savieigai, gali pats pasirinkti šildymo būdą.

"Klaipėdos energijos" atstovai teigė, jog zonoje, kurioje yra galimas šildymas dujomis, to negalima uždrausti. Namų su kaminais statyti ar eksploatuoti kaminus irgi neuždrausi, nors žmonės kūrena ir senus baldus, ir plastiką, ir padangas.

Minėtos įmonės Šilumos tiekimo tarnybos vadovo Arūno Smagurio teigimu, nors turėtų dominuoti centrinis šildymas, nuo jo atsijungia ne tik butai, bet ir kai kurie namai, pavyzdžiui, Zauerveino g. 20, ir pereina prie dujinio šildymo. Pasak jo, reiškinys dar nėra masiškas, bet tokių atvejų vis dažniau pasitaiko.

"Kai mieste tarp didžiulių gyvenamųjų pastatų atsiranda namelis su 10-15 dujinių katiliukų, iškyla problema kaimynams. Manau, mieste turėtų būti koks nors organizatorius, kuris atkreiptų dėmesį į tai", - sakė A. Smaguris.

Atsirado chaosas

"Nutiestos magistralės, pigiausia šildymo alternatyva yra centrinis šildymas, bet renkamasi kaminus. Gyvename mieste ir esame suinteresuoti, kad centrinis šildymas dominuotų", - kalbėjo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.

V. Anužis klausė, kas leidžia atsijungti nuo centrinio šildymo ir pereiti prie šildymo elektra. Pasak jo, susidaro absurdiškos situacijos, kai vieno namo butas trečiame aukšte prijungiamas prie centrinio šildymo sistemos, o prie jo prijungtas palėpinis butas gauna leidimą šildytis elektra. Pastarojo plotas įregistruojamas kaip nebaigta statyba ir tas butas šildosi viso kito būto sąskaita.

Toks chaosas esą atsirado todėl, kad dabar šio proceso Savivaldybė nebevaldo kaip anksčiau. Pasirodo, apie pasirinktą namo šildymo būdą nežino ir AB "Klaipėdos energija" - šilumos tiekėjas eliminuotas iš šio proceso, jam tik pateikiamas atsijungimo aktas.

Sprendžia projektuotojai?

Specialusis energetinis planas Klaipėdos savivaldybėje buvo patvirtintas 2001 metais ir turėjo būti atnaujinamas kas 5 metus. Miesto Tarybos sprendimu planas galioja tol, kol nėra naujo.

Diskusijos dalyviai klausė Savivaldybės administracijos atstovų, ar apkritai ji turi šildymo politiką. Galbūt tikimasi, kad situacija pagerės, kai bus parengtas naujas miesto Bendrasis planas, naujas specialus energetinis planas?

Didžiausia problema yra ta, kad Aplinkos ministerija, išleisdama Statybos įstatymą padarė korektūrą, ir dabar išsiimti techninius architektūrinius reikalavimus reikia ne Savivaldybėje, o galima kreiptis tiesiogiai į kiekvieną inžinerinės infrastruktūros savininką.

Projektuotojas parengia supaprastintą projektą ir pateikia statybos leidimui gauti. Remiantis dabartinėmis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurios buvo pakeistos ūkio ministro, dėl techninių sąlygų išėmimo sprendžia pats projektuotojas. Jis rengia suprastinto remonto projektą ir nusprendžia dėl namo ar buto atjungimo nuo centrinio šildymo.

Diskusijos metu kalbėta, esą Šilumos ūkio įstatymas, energetikos ministro patvirtintos taisyklės paleido visą tą procesą rutuliotis pusiau savarankiškai. Kitaip sakant, pati centrinė valdžia sutvarkė taip, kad savivaldybių specialieji planai nueina į antrą planą, nes gyventojui leidžiama rinktis šildymo būdo alternatyvą.

Kreipsis į administraciją

Diskusijos metu keltas klausimas, kas galėtų kontroliuoti, kaip laikomasi spec. plano. Šiandien toji funkcija - leisti ar ne keisti šildymo būdą - yra pavesta architektūros ir urbanistikos specialistui. Buvo išsakyta nuomonė, kad reikia prašyti aplinkos ministro grąžinti ankstesnę tvarką. Esą ir statytojai nepatenkinti nauja tvarka.

Daugelio diskusijos dalyvių manymu, reikėtų sudaryti darbo grupę, kuri per mėnesį sukurtų mechanizmą, kontroliuojantį, kaip laikomasi spec. energetinio plano. Tiesa, tam pritarė ne visi - esą ta komisija galėtų spręsti tik naujų objektų šildymo klausimą.

Abejota, šiam reikalui nepakaktų Nuolatinės statybos komisijos. Tačiau anot kai kurių diskusijos dalyvių, anksčiau priklausiusių anksčiau šiai komisijai, ir tada aplinkosaugos aspektas buvo ne pagrindinis dalykas, ir jiems susidarė įspūdis, kad ji buvo gana formali.

Posėdžio dalyviai nutarė kreiptis į miesto Savivaldybės administraciją ir prašyti užtikrinti, kad naujai statomuose ir rekonstruojamuose pastatuose būtų laikomasi šilumos ūkio specialiojo plano ir būtų įvesta tvarka dėl šildymo keitimo būdo atskiruose daugiabučių butuose arba patalpose.