Ar kuriamo parko nepasiglemš uostas?

Savivaldybės planuojamas įgyvendinti projektas būtų finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Jam gali prireikti 300 tūkst. eurų. ES finansuotų 85 proc. išlaidų, 15 proc. pridėtų Savivaldybė iš savo biudžeto. Visi darbai turėtų būti baigti 2018 m. pabaigoje.

Vienas iš projekto reikalavimų - į kraštovaizdžio formavimą įtraukti ir Melnragės bendruomenę. Ji gali teikti pasiūlymus, ką būtų galima padaryti, kaip pati prie viso to galėtų prisidėti, kokius darbus galėtų padaryti. Beje, bendruomenė gali netgi nuspręsti, kad jai nereikia jokio parko.

Planuojama tvarkyti atskirųjų želdynų teritorija yra Melnragės pietvakarinėje dalyje, apribota Audros, Kopų, Nėgių, Molo, Vėtros gatvių ir paplūdimių. Bendras jos plotas - apie 9 ha.

Melnragiškiai norėjo labai tiksliai žinoti, kuri teritorija bus tvarkoma, kokie namai ar gatvės į ją pateks. Išsiaiškino, kad tai bus jų vadinamasis didysis kiemas einant nuo Vėtros gatvės molo link ir kad parkas bus miške.

Parką sudarytų trys dalys - viena didesnė ir dvi mažesnės. Jame būtų įrengtos rekreacinės teritorijos. Projekto pinigų leisti kokiems nors statiniams negalima, tad būtų atliekami tik tvarkybos darbai. Pavyzdžiui, būtų sutvarkyti želdiniai, išrauti nereikalingi krūmokšniai ir kt. Taip pat būtų išrinkti supuvę takai ir ten, kur reikia, pakloti nauji iš natūralių medžiagų. Planuojamas ir naujas takas Antrojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų link, suoliukai, informaciniai stendai, šiukšliadėžės.

Melnragiškiai prašė programos rengėjų nedaryti medinių takų, nes, kai pasninga ar palyja, jie būna labai slidūs. Jie siūlė semtis patirties iš kaimynų latvių ar estų, kurie takus kloja šiaudais.

Dabar būsimo parko vietoje yra didžiulis šiukšlynas, valstybinėje žemėje užveisti privatūs daržai. Pasak laikinai Melnragės bendruomenės pirmininkės pareigas einančios kraštotvarkininkės Marijos Kalendės, dėl didžiojo šiukšlyno sutvarkymo į Savivaldybę kreiptasi ne kartą, bet vis gautas atsakymas, kad nėra pinigų.

Vieni bendruomenės nariai svarstė, ar nebūtų galima tų europinių pinigų kaip nors geriau panaudoti. Kitiems rūpėjo tai, kad įrengus parką jį 5 metus vėliau reikės prižiūrėti, tad jie klausė, ar Savivaldybė tai darys. Žmonės skundėsi, kad Melnragės centre nėra šaligatvių, kad Molo gatvėje net neplanuojamas antras šaligatvis. Melnragiškiai nori "normalios gelbėjimo stoties", o ne atvežamo ir išvežamo kiosko. Viena moteris klausė, gal galėtų čia atsirasti fontanas. Melnragiškiai taip pat norėtų, kad apsauginė kopa būtų apsaugota. Jų manymu, reikia atlikti tyrimus prie Vėtros gatvės esančių kapinaičių.

Bendruomenės nariai norėjo matyti konkrečius parko projekto variantus ir juos aptarti. Tačiau kol kas dar nėra techninio projekto, dar neįvyko net viešieji pirkimai dėl jo rengimo. Savivaldybės atstovai žada, kad kai konkursą laimėjusi bendrovė parengs techninį projektą, melnragiškiai su juo bus supažindinti.

Kol kas melnragiškiai paraginti visus savo norus užrašyti ir siųsti Savivaldybei. Pasiūlymų bus laukiama 10 dienų.

Į daugelį bendruomenės narių klausimų atsakė M. Kalendė. Pasak jos, bendruomenė bus aprūpinta įrankiais ir kai kuriuos darbus galės pati geriau padaryti nei samdytos firmos. Ji informavo, kad dėl kitų darbų, pavyzdžiui, dėl tualeto pastatymo deramasi su Kroviniu terminalu. AB "Klaipėdos nafta" prašoma pagalbos įrengiant vaikų žaidimo aikštelę ir ši bendrovė neatsisako padėti.