Ar dėl geležinkelio stoties bus aukojamas Girulių miškas?

Praėjusį penktadienį prie Savivaldybės vyko piketas. Klaipėdiečiai kaltino Susisiekimo ministeriją nepaisant miesto planų ir Savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Neniškį, esą savo parašu pritarusį tokiam vilniečių ketinimui.

Susisiekimo ministerijos inicijuotame visuomenės susitikime su viceministru Gyčiu Mažeika ir AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovais žmonės reiškė savo nuomonę, užvertė klausimais viceministrą ir administracijos direktorių.

Svečią iš Vilniaus klaipėdietė Zita Daugintytė informavo, kad tai nėra šiaip koks nors miškas, kad tai - Girulių giria, kurią sunkiai žmonės augino. Jai apie 200 metų. Net sovietmečiu ta giria buvo botaninis draustinis, tik nepriklausomoje Lietuvoje ji prarado tokį statusą.

Bus rengiamas specialusis planas

Savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis paneigė, esą jis balandžio 30 d.jau padėjęs savo parašą, kad Girulių miškas būtų kertamas. "Tas pritarimas yra duotas rengti specialųjį planą. Savivaldybės pozicija, kad rengiant tą planą būtų analizuojamos visos alternatyvos - ir Kopūstų kaimo, ir Klaipėdos rajono, ir Pauosčio plėtra, "Draugystės" geležinkelio stoties du variantai. Siekiame, kad centrinėje miesto dalyje traukinių srautas būtų kuo mažesnis. Šiuo metu alternatyvos dar tik ruošiamos ir dėl jų bus diskutuojama. Visi tie variantai bus numatyti tame specialiajame plane", - teigė G. Neniškis.

POZICIJA. Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigia, kad specialiajame plane turės būti numatytos visos alternatyvos.

Prireiks dar kelerių metų

G. Mažeika, paklaustas, ar gali dar būti pakeista Vyriausybės nuostata dėl Girulių miško kirtimo, sakė: "Mes atvažiavome į Klaipėdą, kad padiskutuotume su visuomene. Pats buvau nuvažiavęs pasižiūrėti tos teritorijos. Mes žinojome, kad vertinsime tris alternatyvas. Galbūt buvo neaiškiai suformuluota. Manau, kitą savaite mes viską patikslinsime. Mes nekalbame apie geležinkelio mazgą vienoje ar kitoje vietoje, o apie Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties vietos atlaisvinimą. Esminis klausimas, kaip suteikti miestui daugiau vietos apie centrinę stotį", - kalbėjo viceministras. Paklaustas, kada bus gautas galutinis atsakymas dėl vietos geležinkelio stočiai parinkimo, G. Mažeika atsakė: "Tai bus ilgalaikis klausimas, nes vertinant alternatyvas bus daromi poveikio aplinkai vertinimai. Tai gali užtrukti ir metus, ir dvejus, ir daugiau. Šiandien mes nepriimame sprendimo. Dabar Vyriausybės sprendimai yra susiję su tuo, kad reikia atlikti vertinimą. Po to būtų parengtas projektas ir tik tada Vyriausybė turėtų priimti sprendimą. Šiandien ji jo nelabai gali priimti, nes neturi alternatyvų įvertinimo."

DISKUTUOJA. Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika atvyko į Klaipėdą išgirsti klaipėdiečių nuomonės. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Susisiekimo viceministras G. Mažeika sako, kad į Vyriausybę šis klausimas grįš greičiausiai po kelerių metų.

Girulių miško variantas neatmetamas

Prašomas nuraminti klaipėdiečius, kad Girulių miškas nebus iškirstas, viceministras to nepadarė ir teigė, kad tai bus galima pasakyti tik atlikus alternatyvų palyginimą.

Geležinkelininkai bandė įtikinti, kad kol kas kalbama tik apie miesto centre esančios Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties funkcijų iškėlimą. Alternatyvos Girulių miškui esančios trys: viena nulinė, t. y. palikti taip, kaip yra dabar, antra - Pauosčio plėtra, trečia - Kopūstų kaimas.

Klaipėdiečius buvo bandoma įtikinti, kad apie išorinio uosto statybą šiuo momentu tikrai niekas nekalba. G. Mažeika teigė, kad tai, jog išorinis uostas yra numatytas bendrajame Lietuvos plane, tai dar nereiškia, kad jis tikrai bus. Jo teigimu, šiuo metu prioritetas - uosto plėtra pietinėje uosto dalyje. Klaipėdiečiai bandė daryti spaudimą viceministrui, kad Girulių miškas būtų išbrauktas iš alternatyvų. Ministerijos atstovai tikino to negalintys padaryti.

Viešumas privalomas

Susidariusią situaciją pakomentuoti prašėme buvusio Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, dabar miesto Tarybos nario Arvydo Vaitkaus, nes ji jam, ėjusiam tokias pareigas, turėtų būti geriau žinoma nei daugeliui klaipėdiečių.

"Kiek yra žmonių, tiek yra ir nuomonių. Todėl visada būtina rasti geriausius variantus, siūlyti konstruktyvius sprendimus, o ne prieštarauti viskam iš principo. Jei būtų tik neigimas, visuomenė neitų į priekį. Tačiau sugadinti žmonėms gyvenimą plotuose, kurie yra tankiai apgyvendinti, įgyvendinti projektus ten, kur reikia iškirsti dideles miškų teritorijas, irgi negalima. Praeityje buvo padaryta įvairių klaidų todėl, kad nebuvo vertinamos alternatyvos. Dabar, kai gerokai yra išaugusios ir kompetencijos, ir technologijos, ir projektuotojai Lietuvoje tapo labiau profesionalūs, tikrai galime rasti racionalių sprendimų. Besąlygiškai pritariu visuomenės nuomonei ir noriu akcentuoti, kad projektų viešumas privalo būti užtikrintas", - sakė jis.

Kas buvo planuojama anksčiau

A. Vaitkus prisiminė, kad pradiniuose projektuose, kurie buvo siūlomi dar 2003-2004 metais, buvo kalbama apie 4-10 ha miško paėmimą geležinkeliams, nes buvo siūloma iškelti geležinkelio stotį iš Klaipėdos miesto širdies. Buvo nemažai gyventojų, kurie to reikalavo. Tai Kretingos, Ąžuolų, Kaštonų, V. Berbomo, Dariaus ir Girėno bei kitų šalia esančių gatvių gyventojai. Tokios ūkinės veiklos poveikis aplinkai visada yra. Tuo labiau kad geležinkelio stotyje vagonuose būdavo ir pavojingų prekių. Stoties veiklą buvo siūlyta iškelti į Pauosčio kelyno zoną. Buvo norima pailginti geležinkelio kelius, kad būtų galima visą maksimalaus ilgio sąstatą, kurį per Lietuvos teritoriją traukia geležinkelio lokomotyvai, įvežti į tą teritoriją ir ten pradėti formuoti naujus sąstatus, kad nebereikėtų lįsti į miesto centrą. Kelynui ilginti būtų reikėję iškirsti apie 4-10 ha miško.

Pasipriešinus visuomenei tuometinė Savivaldybės administracija kartu su geležinkelių bendrove ieškojo sprendimų, bet veiksmų nebuvo. Apie 2018 metus vėl atsirado Savivaldybės prašymas stotį iškelti.

"Žmonės turi pasirinkti, ko jie nori. Visiškai be pasekmių iškelti geležinkelio stotį iš miesto centro nepavyks. Sprendimams priimti, turi būti pateikti konkretūs siūlymai ir ekspertiniai vertinimai, įvertinant dabartinę situaciją. Per tiek metų daug kas keitėsi. Gal reiktų minimaliai modernizuoti Pauosčio kelyną, o skirstymo stotį statyti užmiestyje, kur yra ūkio paskirties žemės, kur nėra arti tankiai apgyvendintų teritorijų.

Nemačiau dabartinių dokumentų, tad komentuoti sunku. Bet jeigu planuojama iškirsti 30-50 ha tokioje teritorijoje, būčiau kategoriškai prieš. Pirmiausia reikia išnagrinėti visas galimas alternatyvas, ir galimybę užmiestyje vertinti kaip aukščiausią prioritetą. Konteinerinio terminalo ("sauso" uosto) įrengimas Girulių miške man taip pat nesuprantamas. Apie tai girdžiu pirmą kartą.

Šio projekto siejimas su išoriniu uostu irgi neturi pagrindo. Tam, kad išorinis uostas būtų statomas, pirmiausia reikia turėti partnerį, kuris norėtų ateiti į tą išorinį uostą.

Pageidavimų ateiti į išorinį uostą buvo ne vienas, tačiau konkrečios kalbos baigdavosi ties kroviniais, kurie nedidintų uosto vidinės konkurencijos. Dabar, kai dar nežinomos išorinio uosto perspektyvos, pradėti kirsti Girulių mišką būtų nusikaltimas prieš gamtą", - sakė A. Vaitkus.

Uosto perspektyvos šiuo laikotarpiu

Pasak A. Vaitkaus, pirmiausia turi būti sutvarkyti molai, apkalti špuntine sienute dėl didesnio gylio ir paaukštinti, kad laužtų didesnes bangas, kurios šiuo metu ritasi per dabartinius molus ir veikia laivo navigacinį saugumą. Laivų saugiai navigacijai užtikrinti ir ypač blogu oru, turi būti padarytas dar vienas darbas - ištiesintas įplaukos kanalas. Pasak A. Vaitkaus, Dieve padėk, kad per kokius 5 metus šie projektai būtų įgyvendinti. Jo teigimu, tada Klaipėdos uostui ilgam užtektų jo pajėgumų. Toks uostas galėtų priimti didžiausius Baltijos jūroje naviguojančius laivus ir užtikrinti uosto konkurencingumą.

Uosto pietinėje dalyje yra "Draugystės" geležinkelio stotis ir Rimkų stotis, kurios gali veikti sinergiškai. A. Vaitkaus teigimu, "Draugystės" stoties pajėgumas eina į pabaigą. Ją būtina plėtoti. Tai yra zona, kurioje arti nėra gyvenamųjų rajonų. Tiesa, buvo atsiradusių gudruolių, kurie ten buvo pradėję planuoti gyvenamuosius namus. Gal dar ir tebeplanuoja. Buvęs uosto vadovas tikisi, kad Klaipėdos miesto bendrajame plane tokių nesąmonių nebus.

"Plėtojant pietinėje uosto dalyje ne tik geležinkelio stotis bet ir teritorijas, kurios numatytos uosto bendrajame plane, ilgai dar nebus poreikio statyti išorinio uosto, kuriuo kaip monstru gąsdinami žmonės. Dažniausiai tokie gąsdintojai neturi "žalio" supratimo, ką tai reiškia", - sakė buvęs uosto vadovas.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Klaipėdos geležinkelių pertvarkai. Siūloma pamažu - iki 2030 metų iškelti didžiąją dalį krovinių srauto iš centrinės geležinkelio stoties, tuo pat metu plečiant ir modernizuojant Pauosčio kelyną ir "Draugystės" geležinkelio stotį.