Aplinkos taršai mažinti stinga valdžios dėmesio

Pirštais baksnojant į uoste bei šalia miesto veikiančias įmones, didėjančius transporto srautus pasigendama valstybinių įmonių bei centrinės valdžios įsipareigojimų vykdymo.

Nematau Uosto direkcijos aktyvaus dalyvavimo sprendžiant tos krovos didėjimo pasekmes. Kalbu apie miesto infrastruktūros, naujų kelių, esamų rekonstrukcijos projektų įgyvendinimą.

Kaip konkretus pavyzdys pateikta Klaipėdos valstybinio jūrų direkcijos (KVJUD) didėjančių krovos rezultatų statistika: nors kasmet giriamasi rekordine krova, tačiau nei uostas, nei valstybė nesistengia ženkliai investuoti į tos krovos pasekmių mažinimo priemones.

Europos politika

Praėjusią savaitę Klaipėdoje, viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Oro ir akustikos tarša: ES reguliavimas bei miestų švaros sprendimai“ dalyvavo apie 80 žmonių. Į ypač uostamiesčiui aktualų renginį atvyko Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijų, verslo sektoriaus, vietinių bendruomenių atstovai.

Anot EP biuro Lietuvoje vadovės Daivos Jakaitės, vis daugiau Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečių vienu iš didžiausių lūkesčių įvardija aplinkos apsaugos problemų sprendimą.

„Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, 2018 metais aplinkos apsauga buvo įvardyta, kaip trečia prioritetinė sritis po kovos su terorizmu ir nedarbu, kuri labiausiai jaudina ES piliečius. Su tuo siejami ir lūkesčiai, kuomet norima aktyvesnių ES žingsnių. ES aplinkos apsaugos politikos tikslas – užtikrinti, kad 2050 m. gyventume gerai, kiek tai leidžia planetos ištekliai. Todėl ES siekia pereiti prie mažai anglies dioksido išskiriančios ir veiksmingai išteklius naudojančios ekonomikos. Kad oro švaros, cheminių medžiagų, klimato, gamtos, atliekų ir vandens sričių teisės aktais būtų saugoma žmonių sveikata ir biologinė įvairovė“, – teigė ji.

Dabartinę, jau septintąją ES aplinkos apsaugos politikos veiksmų programą EP ir ES Taryba priėmė 2013 m. ir ji apima laikotarpį iki 2020 m.

„ES aplinkos apsaugos politiką vykdo nuo 1972 m. Po Antrojo pasaulinio karo buvo būtinas ekonominis proveržis, ir jis prasilenkė su aplinkosauginiais aspektais. Tad senosios ES valstybės narės pirmiau užteršė savo aplinką intensyviai plėtodamos gamybą, o po to tą aplinką valė, o tai kainavo brangiai. Mūsų valstybė – kitokioje situacijoje, kuomet turime galimybę plėtoti gamybos procesus jau taikydami mažiau aplinkai taršias priemones, technologijas“, – pažymėjo D. Jakaitė.

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, privalo vadovautis ES priimtais su aplinkos taršos mažinimo priemonių taikymu susijusiais teisės aktais nacionaliniu lygiu. Už jų ignoravimą gresia piniginės sankcijos ar net dalies ES struktūrinių fondų paramos netekimas.

Vienas iš svarbių ES ir Lietuvos aplinkos apsaugos politikos tikslų yra oro taršos mažinimas. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, iki 2018 m. liepos mėnesio turėjo parengti Oro taršos mažinimo programą, kurioje numatyta, kokius tikslus ir kokiomis priemonėmis pasieks iki 2030 m.

Sunku susikalbėti

Renginio metu vykusios diskusijos metu pažymėta, jog Klaipėda yra išskirtinė dėl savo geografinės padėties ir neišvengiamos gyventojų bei pramonės kaktomušos.

Anot „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ advokatų kontoros partnerio, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės pavaduotojo Gintaro Balčiūno, šiemet ypač aktyviai pasireiškęs klaipėdiečių nepasitenkinimas aplinkos kokybe susijęs ne tik su įmonių veikla.

„Klausimas – esminis: ar gali rasti bendrą kalbą pramonė, uostas ir bendruomenė? Klaipėdiečių noras ir reikalavimai gyventi mažiau taršioje aplinkoje yra suprantami. Visgi problemos yra kompleksinės ir įsisenėjusios. KVJUD nuolat giriasi vis didėjančiais krovos rodikliais, kalba apie naujus rekordus. O juk visa tai susiję ir su didėjančia tarša mieste. Juo labiau didėja krova, tuo daugiau transporto juda miesto gatvėmis. Nematau Uosto direkcijos aktyvaus dalyvavimo sprendžiant tos krovos didėjimo pasekmes. Kalbu apie miesto infrastruktūros, naujų kelių, esamų rekonstrukcijos projektų įgyvendinimą. Krova didėja, o transportas juda tomis pačiomis gatvėmis, be žadėtų aplinkkelių“, – teigė jis.

Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas atkreipė dėmesį, jog deklaruojamoji uosto plėtros teigiamo poveikio Klaipėdai politika tiek iš KVJUD, tiek Vyriausybės pusių prasilenkia su kuriamais planais.

„Nors yra konkreti ES politika mažinti aplinkos taršą gyvenamosiose teritorijose, mūsų centrinė valdžia daro viską, kad bent jau Klaipėdos atveju ta tarša tik didėtų, būtų naikinamas miestas. Bendra politika turėtų būti tvarus, darnus miesto vystymas. Kuomet proporcingas dėmesys yra skiriamas ir gamtosaugai, ir ekonomikai, ir socialinei sferai. Ir šioje srityje uostas ir miestas nesusikalba. Mat Uosto direkcija aiškina, kad augs ekonomika, tačiau tuo pačiu ignoruojamas faktas, kad bus bloginama aplinkos kokybė. Iškirs miškus, išbetonuos krantines, miesto gatvėmis riedės daugiau vilkikų. Reikia baigti kalbėti apie tokias „suminės naudos“ nesąmones“, – tikino jis.

Diskusijos dalyviai priminė, kad uosto, pramonės sektoriaus plėtra ir vystymasis Klaipėdoje ir jos prieigose yra socialiai, ekonomiškai naudingi veiksniai, tačiau būtina tai daryti vadovaujantis tvarios, draugiškai aplinkai plėtros principais.

Diskusijos dalyviai pastebėjo, jog itin trūksta ir kontroliuojančių institucijų produktyvaus, efektyvesnio darbo.

Renginyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys pripažino, kad sistemoje trūksta specialistų.

„Šią problemą spręsime. Jau steigiamas atskiras kompetencijų centras, kurio specialistai bus atsakingi už situaciją visoje Lietuvoje, bus vienodas pažeidimų traktavimas, nepriklausomai nuo regiono, vietovės“, – teigė jis.

Aplinkos ministerijos atstovas pridūrė, jog vis didesnis dėmesys skiriamas oro užteršimo kietosiomis dalelėmis problemai spręsti.

Patys gyventojai turėtų būti suinteresuoti deginti švarų biokurą ir neteršti savo gyvenamos aplinkos. Socialiai atsakingo elgesio trūksta ir įmonėms

„Didžiulis iššūkis – kietųjų dalelių patekimas į orą. Šioje srityje galima išskirti du taršos šaltinius: tai namų ūkiai ir atliekų tvarkytojai. Skatinimas deginti biokurą davė neigiamą efektą, nes nepakankamai užtikrinamas švaraus biokuro patekimas į rinką. Bus griežtinama biokuro naudojimo kontrolė. Patys gyventojai turėtų būti suinteresuoti deginti švarų biokurą ir neteršti savo gyvenamos aplinkos. Socialiai atsakingo elgesio trūksta ir įmonėms“, – pastebėjo jis.

Pavyzdžiui, dažnai renovuojant namus išardyti langai, kitokia chemiškai užteršta mediena sumalama, sumaišoma su švariu biokuru ir parduodama briketais, kaip švarus kuras.