"An-2" istoriją aiškinsis Klaipėdoje

Komiteto darbotvarkėje skelbiama, kad bus išklausomas Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadas Kęstutis Macijauskas, KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas Artūras Andriušaitis, VĮ "Oro navigacija" koordinatorius, tiesiogiai iš Palangos oro uosto kontaktavęs su AN-2 pilotais, šio oro uosto direktorius Marius Gelžinis bei pilotų artimieji.

Skirtingi įrašai?

Penktadienį išklausęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Karinių oro pajėgų (KOP) atstovų paaiškinimus bei lakūno Jurgio Kairio nuomonę, komitetas išvadų dėl galimų klaidų per paieškos operaciją kol kas daryti neskuba.

"Dar mes neapklausėme ir visų pagrindinių liudytojų, kad išsiaiškintume, ar buvo gelbėjimo priemonės šitam lėktuve, ar nebuvo. Mums labai svarbu iš Švedijos gauti atsakymus - kiek jie pasiuntė pajėgumų, kodėl jų radarai matė lėktuvą. Pagaliau tą techniką, kuris išleido lėktuvą Geteborge, paklausti, ką jis matė tame lėktuve, ar jis matė gelbėjimo priemones", - sakė komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Visgi jis linkęs manyti, kad įtarus nelaimę reikėjo nedelsiant imtis veiksmų, nelaukiant nustatyto laiko.

"Sulaukus galimo pilotų atvykimo į aerouostą laiko, dar 30 minučių taip, sakyčiau, formaliai laukti ir tik tada pranešti apie įvykį, mano nuomone, nevertėjo, nes jau matėsi, kad galimai nelaimei įtarti pagrindo buvo", - sakė A. Paulauskas.

Jo teigimu, per vizitą į Klaipėdą tikimasi išsiaiškinti, kaip panaudoti Lietuvos pajėgumai per šią gelbėjimo operaciją.

"Reikės vertinti, ar buvo pakankamai pajėgų nustatyti ir gelbėti tuos žmones", - sakė A. Paulauskas.

KOP vadas pulkininkas Audronis Navickas vakar savo ruožtu žurnalistams tvirtino, kad pajėgumų paieškos ir gelbėjimo operacijai iš oro po nelaimės mesta pakankami.

"Operacijoje, manyčiau, sudalyvavome tinkamai, nesiimu vertinti, kaip komunikavome tai, ką darėme, bet tai, ką darėme iš tikrųjų viskas buvo atlikta laiku, kokybiškai ir profesionaliai, ir su tais pajėgumais, kuriuos turėjome. Galėtume kelti naikintuvus, bet jie ne šitą misiją vykdo. Tuo momentu jau virš paieškos rajono buvo penki lėktuvai. Gali ir 30 lėktuvų į paieškos rajoną susikviesti, bet kas juos koordinuos?" - sakė KOP vadas.

Jis teigė nežinantis, ar naikintuvai iš Švedijos kilo specialiai šiai operacijai bei pabrėžė, kad Baltijos šalyje oro policijos misiją vykdantys naikintuvai skirti ne paieškai.

"Tam, kad nuskristum į paieškos ir gelbėjimo rajoną, naikintuvo nereikia, užtenka sraigtasparnio, kuris aprūpintas ne tik paieškos priemonėmis, bet gali ir gelbėti. Jame yra apmokytas personalas, kuris nuleis gelbėtoją ant gervės, ištrauks nukentėjusiuosius, jeigu jie sėkmingai išsigelbėjo, ir pargabens juos į krantą", - teigė A. Navickas.

Kartu jis aiškino, kad kariniai sraigtasparniai yra pasirengę vykdyti paiešką neprasčiau už pasieniečių sraigtasparnius. Be to, jis užtikrinto, kad Lietuvos turimi kariniai radarai atitinka nustatytus NATO reikalavimus, nors "An-2" ir nefiksavo.

"Tas lėktuvas buvo per žemai ir per toli, kad jį matytume radaro ekranuose", - sakė karininkas.

Iš penkių Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) turimų sraigtasparnių tik vienas galėtų vykdyti paiešką toli jūroje, tačiau lėktuvo "An-2" paieškai jo pasitelkti nebuvo galima dėl vykdomų techninės priežiūros darbų prieš rugpjūtį numatytą misiją Viduržemio jūroje.

"Jeigu pirmą vakarą būtų prašę ir jeigu būtų mums reikėję dirbti giliai jūroje, tai mes būtume negalėję padėti. Būtume galėję padėti ten, kur ir padėjome", - vakar sakė VSAT vadas Renatas Požėla.

Jo teigimu, kiti keturi sraigtasparniai yra aprūpinti įranga tik darbams virš žemės ir į jūrą gali nuskristi ne daugiau kaip 12 jūrmylių (apie 22 km). Pasieniečių sraigtasparniai iš viso vykdė tris lėktuvo "An-2" ir jo įgulos paieškos skrydžius virš Baltijos jūros. VSAT atstovai teigia, kad jų sraigtasparniai net ir be specialaus paruošimo operaciją vykdė šiek tiek toliau jūroje nei leidžiama - iki 18 jūrmylių (apie 33 km) nuo kranto.

VSAT Aviacijos rinktinės vadas pulkininkas Viktoras Račiūnas savo ruožtu tvirtino, kad per lėktuvo "An-2" paiešką iš pasieniečių sraigtasparnio darytas ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) praėjusią savaitę paviešintas įrašas, kuriame matyti ruonis, filmuotas dienos metu. Tuo metu gegužės 20-osios naktį VSAT šilumai jautri kamera fiksavo kitą objektą.

"Kitos dienos metu buvo pastebėtas ruonis, sakykime, nufilmuota dienos metu, perjungta į termovizorinę kamerą ir matyti didžiuliai skirtumai. Dėl to kito objekto aš dar kartą pakartosiu - mūsų žmonių nuomone, tai tikrai negalėjo būti ruonis. Ten buvo kažkas kitas", - sakė V. Račiūnas.

Tačiau, jo teigimu, temperatūros pokytį naktį darytame įraše galėjo rodyti nebūtinai su lėktuvo nelaime susijęs objektas, o, pavyzdžiui, europadėklas ar balionas.

"Jeigu ten buvo kažkoks medžiagos gabalas, balionas, kuris jau keli mėnesiai plaukioja, tai termovizorius tą puikiai mato. Mes negalime to pasakyti, kokia buvo ten temperatūra - plius septyni ar plius 37. Tokių galimybių neturi niekas", - aiškino V. Račiūnas.

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie VSAT kamera gegužės 20-osios naktį užfiksuotą objektą, KAM buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Jūrų koordinacinio gelbėjimo centro viršininkas A. Andrušaitis ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis pristatė įrašą su ruoniu. Visgi VSAT teigia, kad ruonio įrašas darytas ne gegužės 20-osios naktį, o per vieną iš dieninių skrydžių.

"Nesukoordinavo"

Lakūnas, akrobatinio skraidymo meistras J. Kairys, atsakęs į Seimo narių klausimus, tvirtino, kad tokios, kaip lėktuvo "An-2", konstrukcijos orlaiviui nukritus į vandenį išsigelbėti tikrai yra sudėtinga.

"Atsitikus katastrofai, pačios svarbiausios minutės ir buvo tos pirmos minutės, kada gelbėjimo operacija buvo pati reikalingiausia ir svarbiausia, tą galiu pasakyti kaip komplimentą, padarė tikrai tą pradžią Švedijos gelbėjimo tarnyba, o kaip tas buvo sukoordinuota su Lietuvos galimybėmis, tai čia jau reikia... Jūs viską matėte, viską žinote ir tada spręskite patys", - sakė J. Kairys.

Lakūnas parlamentarams leido suprasti, kad, jo vertinimu, gelbėjimo operacijos buvo nesugebėta tinkamai koordinuoti, tačiau jis nemano, kad pagal vieną atvejį reikia viską vertinti.

"Tų atvejų gyvenime gali būti įvairiausių ir tam reikia tikrai būti pasiruošus, tos gelbėjimo tarnybos, koordinavimo tarnybos arba bet kuri gelbėjimo tarnyba, esanti aerouostuose, jos tam yra sudarytos, tam yra leidžiamos valstybės lėšos, ten turėtų būti ir kompetencija, ir atsakomybė, ir būtent tas veiksmas, kada jis reikalingas ir koks reikalingas", - sakė J. Kairys.

Jam susidarė įspūdis, kad į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas buvo tupdomas minimaliai įmanomu greičiu.

"Jeigu jis nėra sudaužytas, su nutrūkusiais sparnais, kitomis detalėmis. Vienas lakūnas, aš įsivaizduoju, turėtų tupdyti, antras - ruošti gelbėjimosi įrangą", - svarstė jis.