Aistros ir nerimas dėl Klaipėdos ateities planų

Klaipėdoje jau penkerius metus rengiamas bendrasis planas, kaitinantis aistras. Viliamasi, jog jis bus patvirtintas jau kitąmet, tačiau miestelėnai įžvelgia daug grėsmių.

Savivaldybė nuo pavasario su bendrojo plano konkretizuotais sprendiniais supažindino gyventojus, šia tema rengė pristatymus įvairių mikrorajonų gyventojams, pastabas išreiškė suinteresuotos institucijos, įmonės. Žingsnių lieka vis mažiau. Rengėjai po viešinimo pradės baigiamąją stadiją ir užbaigs bendrojo plano rengimą, jį reikės patvirtinti ir registruoti. BP rengia UAB „Urbanistika”. Pirmadienio vakarą savivaldybėje bendrovei atstovavo Saulius Motieka.

Kaip sakė savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė, iš viso dėl BP buvo gauta apie 300 pasiūlymų. Siūlymų, kurie BP rengimą apverstų aukštyn kojomis, nebūta, tačiau prireikė ištaisyti tam tikras technines klaideles. Į daugumą pastabų atsižvelgta visiškai arba bent iš dalies. Nepatenkinta apie 15 proc. prašymų.

Pastaruoju metu gauta dar apie 70 pasiūlymų, apie 50 iš jų atkeliavo per praėjusį savaitgalį. Į visus juos, kaip numato tvarka, bus atsakyta raštu.

Sulaukus pastabų ištaisyti tam tikri neatitikimai. Kariuomenė išreiškė pastabą dėl netikslių Kairių poligono ribų. Pakoreguotas leistinas pastatų Smiltynėje, jūros pusėje, aukštingumas. Melnragėje, šalia uosto, pataisytas teritorijos statusas, ši buvo nurodyta gyvenamoji, nors iš tiesų šioje vietoje turėtų kilti tik komerciniai objektai.

Tik „kišeninės parduotuvės“

Klausimų-atsakymų seriją pirmadienio vakarą užkūrė „Palink“ plėtros projektų vadovas Audrius Dambrauskas, išreiškęs susirūpinimą, jog BP numato didžiausius galimus prekybos centrų plotus.

„Didžiojoje dalyje Klaipėdoje numatyta 100–500 kv. metrų, tam tikruose taškuose – 2 000, 5 000, 8 000, 15 000 ir 50 000 kv. m. Kokiu principu nustatinėjami dydžiai? Visi suprantame, kad prekybinės paskirties pastatas susideda iš tam tikrų patalpų, 100 kv. metrų salėje prekybinis plotas yra 60 procentų. Projektuojame į ateitį, ar Klaipėda bus kišeninių parduotuvių kraštas? Maksimalus plotas bus galimas 50 tūkstančių kvadratinių metrų, tai nė iš tolo nepanašu į „Akropolį“, kur yra 100 tūkstančių kvadratinių metrų“, – kalbėjo A.Dambrauskas. Vyras svarstė, ar nebus pažeistos konkurencingumo sąlygos, esą savivaldybei gali tekti aiškintis dėl šių sprendimų teisėtumo.

Anot M. Černiūtės-Amšiejienės, apribojimai BP turi būti numatyti, tai numato teritorijų planavimo įstatymas.

Pasak S.Motiekos, Klaipėdos BP rengiamas pagal miesto urbanistinį-morfologinį identitetą, kad miestas išlaikytų savo urbanistinę viziją, įvaizdį.

„Vertinant prekybos centrų išdėstymą iš morfologijos pusės – čia ne Vilnius, čia Klaipėda. Vilniaus „Akropolis“ – 120 tūkstančių kvadratinių metrų, Klaipėdos užstatymo morfologija kitokia nei Vilniaus. Kolega neteisus dėl 60 proc. ploto. 80 procentų tenka prekybos salei, labai paprasta pasitikrinti. 100 kvadratinių metrų ploto parduotuvė telpa 6 arų sklype. Regioninei architektų tarybai nekilo toks klausimas“, – komentavo S.Motieka.

Anot savivaldybės atstovės, kuo didesni prekybos centrai, tuo didesni transporto srautai, kyla mašinų statymo problemų, visa tai veikia aplinką.

„Mišriuose kvartaluose bendrajame plane numatytos tik mažos parduotuvėlės, nes prekybos centrai turi įtakos gyvenimo kokybei. Dabartiniams prekybos centrams nėra jokių apribojimų. Nauji galios tik į ateitį“, – sakė M.Černiūtė-Amšiejienė.

Nerimauja dėl pajūrio

Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas Gintaras Ramašauskas pažėrė klausimų, kurie, jo manymu, neatsispindi BP – nesama prieigų prie Kuršių marių išvystymo, nenustatyti uosto krovos tipai arti gyvenamųjų teritorijų, nenumatyti krantų erozijos sprendimų būdai, nors miestas numatęs Girulius bei Smiltynę vystyti kaip kurortines teritorijas. Nerimą kelia ir ketinimai vystyti gyvenamąsias teritorijas bei paslaugų centrus visai šalia pajūrio juostos.

„Geležinkelio problemas numatote spręsti kirsdami miškus Pauosčio geležinkelio stoties plėtrai. (...) Numatote urbanizuoti gamtinį karkasą, išvystyti dideles gyvenamąsias, paslaugų teritorijas, sunaikindami teritorijas už kopos. Visi žino, kad kai atsiranda gyvenamasis kvartalas, atsiranda užtvaras, neina praeiti. Tai reikia peržiūrėti, nes suardys karkasą, kraštovaizdį. Giruliuose, pakalnėje, kur planuojami gyvenamieji rajonai, yra išlikusios miško ežero su sala liekanos. Kokios ten gražios vietos, norite likučius naikinti. Tai kurortinio paveldo dalis“, – dėstė G.Ramašauskas.

M.Černiūtė-Amšiejienė netruko sureaguoti, jog pateikiama daug dezinformacijos, nes nieko naikinti neketinama.

„Tai yra labai jautri teritorija. Šis gamtinis karkasas – visos Lietuvos karkaso dalis. Šios vietos intensyvesnis panaudojimas, pratęsiant sezoniškumą, būtų skirtas visiems vystant kurortinę gyvenvietę, kad visi atvykstantys ja naudotųsi, o ne tik gyvenantys. Joks sklypų dalinimas ir statybos nėra numatomos. Turės būti parengtas vietovės lygmens planas ir tik jei bus gautas valstybei svarbaus projekto statusas, tik tada ten būtų galima ieškoti nevertingų medynų, kurių vietoje galėtų iškilti SPA centrai. Saugiklių daugiau nei reikia“, – teigė moteris.

Ji patikino, jog krantų erozijos klausimai turės atsispindėti uosto rengiamame bendrajame plane. Miestas plėtrą planuoja savo administracinėse ribose, o kas vyksta vandenyje – jau ne miesto galioje. Uosto direkcija buvo informavusi savivaldybę, kad ties šiauriniu molu numatomas suformuoti vadinamasis sėklius, kuris turėtų spręsti krantų erozijos problemą.

Priėjimą prie vandens, pasak vedėjos, suplanavo ne savivaldybė, o Susisiekimo ministerija uosto bendruoju planu.

„Uosto bendrasis planas yra aukštesnio lygmens dokumentas ir jau patvirtintas. Nenumatome miško kirsti geležinkeliams, jie patys turi ieškoti vietos, kur nereikia kirsti. Kur galima geležinkelio plėtra, turi būti atskiras specialusis planas, kur ir kiek – nuodugnios analizės ir techninių sprendimų klausimas. Ar Pauostyje, ar Kopūstų kaime kaip dabar nurodyta apskrities bendrajame plane“, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Žėrė priekaištus dėl BP

Gyventojai susitikime išreiškė įvairiausių nuogąstavimų – kas dėl galimai naikinamos pervažos, kas pasigedo detaliau atvaizduotų transporto jungčių, nerimą kelia sunkiojo transporto judėjimas per miestą uosto kompanijų link.

Architektas Edmundas Benetis drąsiai dėstė pastabas, kurios rodo, kad toks dokumentas iš viso negali būti nei svarstomas, nei tvirtinamas. Jo nuomone, brėžinys neatitinka nei Tarybos, nei savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų koncepcijų. Sąvokos „didžiausios“, „mažiausios“, „leistinos“ neatitinka teisės aktų.

„Sąveika tarp uosto ir miesto bloga, o ji dabar padidėja keturis kartus. Šis bendrasis planas yra blogas, tokių sprendinių negalima priiminėti. Bus didelis nusikaltimas jei bendrajame plane nebus parodoma galimybė iškelti krovos už miesto ribų“, – teigė architektas.

Klaipėdos savivaldybė viliasi BP patvirtini jau kitąmet, tačiau procesas gali ir užtrukti, mat gavę atsakymus į pareikštus pasiūlymus suinteresuoti asmenys gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tokių atvejų, panašu, gali būti.