Susirinkimo metu sveikstantys alkoholikai pasakojo sukrečiančias ir įkvepiančias savo gyvenimo istorijas. Ir kiekviena jų bylojo, jog išsigelbėjimas visada yra, tik reikia juo tikėti ir jo ieškoti. Anoniminiai alkoholikai pasakojo, jog jiems padėjo „Dvylikos žingsnių programa“.
Tai programa, kurios esmė - pripažinti savo priklausomybę kaip ligą, prieš kurią esi bejėgis (-ė) ir prašyti bei priimti Dievo žmonių pagalbą, analizuoti savo būdo trūkumus ir ieškoti jų priežasčių, atleisti ir atsiprašyti tų, kuriuos įskaudinai, stebėti save ir siekti dvasinio ryšio su Dievu, dalintis savo patirtimi su kitais žmonėmis. Ši programa, paremta Karlo Jungo psichologijos, Wiliamo Jameso filosofijos, krikščionybės sinteze, į nuoseklų dvylikos žingsnių kelią buvo išdėstyta ir išleista knyga dar 1939 m. Ji padėjo daugybei žmonių išsivaduoti ne tik nuo alkoholizmo, bet ir nuo kitų priklausomybių: narkotikų, maisto, sekso, kompiuterių ir kt.
„Alkoholizmas – dvasinė, psichinė liga, tad tik dvasinėmis ir psichologinėmis priemonėmis galima ją įveikti“, - tikino anoniminiai alkoholikai, išsigelbėję iš priklausomybės aklavietės.
„Gali pasirodyti, jog programa panaši į religinį judėjimą, tačiau taip nėra. Dievą, mes jį suvokiame kaip aukštesniąją jėgą, skirtingų religijų, konfesijų žmonės gali skirtingai suvokti Dievą, tačiau visiems aukštesniosios jėgos pripažinimas padeda“, - aiškino programos niuansus susirinkimo dalyviai.
Dauguma anoniminių alkoholikų teigė, jog didžiausias jų būdo trūkumas ir silpnybė, trukdanti įveikti priklausomybę, yra egoizmas ir puikybė. „Aš dirbau vadovaujamą darbą ir viskas turėjo būti pagal mane. Siekiau viską gyvenime kontrolioti. Tai sukeldavo didelę įtampą, kurią malšindavau alkoholiu. Pripažinti, jog ne aš esu savo gyvenimo valdovė ir kad ne viskas nuo mano valios priklauso buvo didžiulis mąstymo perversmas ir tuo pačiu palengvėjimas. Dabar man tiesiog nekyla tokios įtampos, kurias reikėtų malšinti alkoholiu“, - pasakojo savo patirtį viena moteris.
Dar viena kliūtis, trukdanti nuo priklausomybės kenčiantiems žmonėms, ieškoti pagalbos – iškreiptas situacijos vertinimas, nepripažinimas, jog esi priklausomas, melas kitiems ir sau. „Iš tiesų yra žmonių, kurie tikrai daug geria, tačiau nėra alkoholikai, nes jie gali sustoti. Jiems užtenka patirti sukrėtimą ar baimę ir jie liaunasi. Tuo tarpu priklausomas žmogus net ir norėdamas negali sustoti, net suvokdamas, kad gėrimas jam gali pasibaigti ligoninėje, kad neteks vaikų, ar atsidurs gatvėje – jis geria. Nesvarbu, kiek laiko jis geria vieną dieną, tris dienas, savaitę ar mėnesį... Jeigu negali atsilaikyti prieš alkoholį – reiškia jjis priklausomas“, - pasakojo skirtumą tarp gerimo ir priklausomybės nuo alkoholio susirinkimo dalyviai.
Atvirame anoniminių alkoholikų susirinkime dalyvavę priklausomybę kenčiančių žmonių artimieji klausė, kaip jiems elgtis, kaip padėti ir ar padėti įklimpusiajam.
„Priklausomas žmogus susargdina visus aplinkinius. Kol jis pats neprieis liepto galo ir nesuvoks, kad pats negali išsigelbėti iš priklausomybės, šalia esantys žmonės bus jo manipuliacijų aukos. Suteikdami alkoholikui paramą, duodami jam pastogę, maistą – leidžiate jam klimpti į liūną, nes jis žino, kad jūs pasirūpinsite ir jums permeta atsakomybę už savo gyvenimą. Tačiau jūs turite gyventi savo, o ne alkoholiko gyvenimą. Galbūt skamba žiauriai, tačiau baimė, jog neteks vaikų, atsidurs gatvėje ir panašiai mobilizuoja alkoholiko jėgas ieškoti išsigelbėjimo nuo priklausomybės“, - sakė tai patyrę anoniminiai alkoholikai.
Šiuo metu Klaipėdoje veikia 4 anoniminių alkoholikų grupės. Kiekvienoje grupėje susirinkimuose dalyvauja 5-20 žmonių. Daugiau informacijos apie anoniminių alkoholikų judėjimą galima gauti atvykus Anoniminių alkoholikų draugiją „Garstyčios sėkla“ (Kretingos 40, šv. Kazimiero bažnyčios rūsyje), tel. 861550665, 865342598.
Rašyti komentarą