Liberalų planas klaipėdiečiams – triskart sumažinti gaišatį spūstyse ir sutvarkyti daugiabučių kiemus

Klaipėda pastaruoju metu kritikuojama dėl didėjančio atsilikimo nuo lyderių – Vilniaus ir Kauno. Vienas žingsnių atotrūkiui mažinti – investicijos į miesto transporto arterijų atkimšimą, spūsčių mažinimą, visuomeninio transporto pažangą.

„Miestą turime pirmiausia planuoti pėstiesiems, dviratininkams ir viešojo transporto keleiviams. Kaip urbanistas žinau, kad tai pasaulinė taisyklė. Taip atkimšime dalį gatvių ir apsaugosime savo plaučius nuo taršos. Tačiau tai neįvyks pernakt, todėl būtina paplatinti „butelio kakliukus“ miesto gatvėse tiek priemiesčių gyventojams, tiek uosto treileriams“, - sako liberalų kandidatas į Klaipėdus merus Simonas Gentvilas.  

Šiam ambicingam tikslui pasiekti ieškoma galimybių nuo pagrindinių miesto gatvių atitraukti uosto transportą ir jį nukreipti naujai suprojektuotomis gatvių atkarpomis. Virš Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos projektuojama estakada. Nauja per LEZ teritoriją einančia kelio atkarpa siūloma sujungti Statybininkų prospektą ir Šilutės plentą. 

Investicijos į spūsčių mažinimą ir saugumo didinimą per ketverius metus siektų 120 milijonų eurų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus šiuos planus klaipėdiečiai spūstyse praleistų triskart mažiau laiko negu dabar, t. y. penkias minutes vietoj dabar sugaištamų penkiolikos.

Išeitis stipriai apkrautoms ir sparčiai besikemšančioms Minijos, Pilies ir Naujosios Uosto gatvėms yra eismo valdymas vadinamos „žaliosios bangos“ principu. Jo esmė – išmanūs šviesoforai realiu metu reaguoja į transporto srautus. 

„Nusikalstamas naujojo bendrojo plano stabdymas užkerta kelią daugeliui privačių ir viešų investicijų. Uosto ir miesto supriešinimas yra dirbtinis. Klaipėdos savivaldybė turi aibę neišnaudotų galimybių mieste ir laisvame pamary. Turime konkrečių idėjų, kaip jas paversti realybe“, - sako patyręs jaunosios karto politikas S. Gentvilas. 

Į savo rinkimų programą Klaipėdos liberalai įtraukė ir išmaniąsias spūsčių valdymo technologijas. Su specialiomis mobiliosiomis programėlėmis klaipėdiečiai ir turistai turėtų galimybę stebėti realią transporto situaciją mieste ir rinktis optimalų maršrutą.

Klaipėda kasmet augina savo priemiesčius, todėl didėja poreikis gerinti susisiekimą tarp miesto centro ir užmiesčio. Liberalai įsipareigoja plėsti visuomeninio transporto maršrutų tinklą tarp Klaipėdos ir jos priemiesčių. 

Pergalės savivaldos rinkimuose atveju Klaipėdos liberalai įsipareigoja remti kompleksinę daugiabučių renovaciją, t. y. naujinti ne tik namus, bet ir kiemus, įrengti vaikų žaidimų aikšteles. Politikų skaičiavimu, per ketverius metus Klaipėdoje galėtų būti renovuota pusšimtis daugiabučių. Rekonstruojant kiemus, siūloma įrengti apie pusantro tūkstančio automobilių parkavimo vietų. Visus daugiabučių kiemus ketinama apšviesti.

Kaip dar vieną žingsnių modernizuojant miestą liberalai regi viešųjų erdvių atjauninimą ir prikėlimą naujam gyvenimui. Iš viso skaičiuojama 15 Klaipėdos teritorijų, kurios būtų rekonstruojamos ir taptų traukos zonomis.  

Liberalai žada atnaujinti Jono kalnelį, Senąjį turgų ir Turgaus aikštę, Atgimimo ir Vaidilos aikštes, Danės krantines ir skverą, taip pat Ferdinando, Vydūno, K. Donelaičio ir Tremtinių atminimo skverus, Ažuolų giraitės ir Malūno (Trinyčių) parkus, erdves prie Santuokų rūmų, pėsčiųjų taką palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., Klaipėdos energijos teritoriją prie Danės upės. Pietinėje miesto dalyje pirmiausia ketinama imtis Vingio ir Neringos mikrorajonų teritorijų rekonstrukcijos.  

Liberalų sąjūdis Klaipėdą į proveržį veda įsipareigodamas atlikti 21 darbą. Liberalai miesto gyvenimą suskirstė į 7 svarbiausius blokus ir kiekvienam jų suformulavo po 3 pažangą užtikrinančius pokyčius. Esminius žingsnius Klaipėdai keisti padiktavo politikų susitikimai su miesto bendruomenėmis. Susitikimai startavo likus 21 savaitei iki savivaldos rinkimų.  

Urbanistinei Klaipėdos plėtrai užtikrinti liberalai siūlo miesto transporto arterijų suvaldymo planą, kompleksinį daugiabučių rekonstravimą, įtraukiant kiemus ir vaikų žaidimų aikšteles bei svarbiausių miesto viešųjų erdvių atnaujinimą.

Bendruomenėms – pinigai ir atsakomybė už pačių nustatytus prioritetus

 Į pirmąjį viešą Klaipėdos liberalų rinkimų programos dalies, skirtos urbanistikai, t. y. miesto plėtros per ketverius metus vizijai, pristatymą atėję žmonės, daugiausia architektai, pateikė savo pastabų ir priminė miesto skaudulius.

Po oficialių pranešimų išsivysčiusioje diskusijoje architektas Edmundas Andrijauskas akcentavo netinkamą mąstymą. "Dabar savo planavimo dokumentus trypiame kaip išmanome. Pavyzdžiui, vietoje mokyklos nusprendžiame statyti bažnyčią. Svarbiausia įvykdyti tai, kas suplanuota", - sakė jis ir pridūrė, kad šiaurinėje miesto dalyje verkiant reikia mokyklos. S. Gentvilo manymu, savivalda tikrai neturėtų rūpintis bažnyčių reikalais. Reikia siekti, kad visos mokyklos mieste būtų geros ir žmonėms nereikėtų vežioti savo vaikų į kitą miesto galą.

Klausiamas nuomonės dėl Bastionų tilto, S. Gentvilas atsakė manąs, kad tai geras projektas. Jis patikino, kad jam tapus meru, nebūtų stabdomi pradėti projektai. Abejonių jam, kaip urbanistui, keltų tik Medelyno kvartalo išvystymo projektas. Anot jo, tol, kol mieste žmonių mažėja, reikia tvarkyti infrastruktūrą jo viduje, o priemiesčius palikti ateičiai.

Liberalai norėtų keisti tam tikrus Savivaldybės padalinius. Pasak S. Gentvilo, dabar ūkvedyba yra silpnoji administracijos vieta. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės manymu, šioje srityje turėtų labiau pasireikšti jauni žmonės.

Pasak A. Velykienės, kasmet bendruomenėms reikėtų skirti 3 mln. eurų, kad jos galėtų pačios nustatyti savo prioritetus. Tai būtų 2 proc. biudžeto lėšų. Architektas Raimondas Bakas replikavo, kad lenkai šiam tikslui skiria net 15 proc.

Paklausti, ką mano apie tramvajų, liberalai vienbalsiai tvirtino, kad, jų nuomone, tai nėra ekonomiškai atsiperkantis projektas, tačiau sutiko ir programoje įsipareigojo plėsti visuomeninio transporto maršrutų tinklą tarp Klaipėdos ir jos priemiesčių.

Į E. Andrijausko abejonę, ar užteks šiems tikslams numatytų pinigų, nes pusės įvardintos sumos, anot jo, gali prireikti vien tik Atgimimo aikštei, S. Gentvilas atsakė, kad numatytiems projektams būtų naudojamos ir europinės lėšos, kofinansuojant Savivaldybei, ypač viešosioms erdvėms. „Be to, reikia pritraukti į kai kuriuos projektus verslininkus, t. y. sudaryti sąlygas, kad verslininkams apsimokėtų investuoti miesto centre“ – teigė liberalų kandidatas į Klaipėdus merus. A. Velykienės nuomone, reikėtų parduoti Savivaldybės nenaudojamą pagal paskirtį turtą ir gautas lėšas investuoti į infrastruktūros gerinimą.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomojo direktoriaus Haroldo Kovo teigimu, būtina vesti derybas su Aplinkos ministerija, kad būtų sugrąžintos panaikintos sanitarinės zonos. Nes dabar riba yra uosto tvora. Pasak jo, jeigu nepavyktų susitarti su ministerija, reikėtų tartis uostui ir miestui bei patiems nusistatyti buferinę zoną.

S. Gentvilo nuomone, svarbu taisyti praktiką, kai projektai pradedami įgyvendinti prieš tai jų neaptarus su bendruomene, todėl neretai sulaukiama priešpriešos.

Plačiau apie liberalų rinkimų programą – www.proverzin.lt

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 kandidatų sąrašo sąskaitos ir iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr. 20 kandidato į merus SIMONO GENTVILO sąskaitos.