Jūrų muziejuje slaugomas ruonis sparčiai sveiksta

– Jis buvo toks silpnas, kas pirmą vakarą suleidę vaistų, manėme, jog ryto gyvūnas nesulauks, – sakė biologas.

Vasario 14 dieną šis, Lietuvos pakrantėse retos rūšies ruonis, gyvūnų globos draugijos „Būk mano draugas“ buvo atvežtas į Lietuvos jūrų muziejų nuo Melnragės molo. Muziejaus specialistai jau anksčiau iš žvejų buvo girdėję, kad pastebėtas sužalotas ruonis.

– Nors ruonis yra suaugęs, kokių dešimties metų patinas, tačiau buvo smarkiai nukentėjęs: ant priekinių ir užpakalinių plaukmenų žiojėjo didelės plėštinės žaizdos, – pasakojo Arūnas Grušas.

Pasak biologo, ruonis yra nepaprastai jaukus, lyg koks naminis šuo. Toks, nebijantis žmonių gyvūnas, galėjo susižaloti įkliuvęs į tinklus arba plaukiant šalia valties jį bus sužeidę sraigtai.

Rytų Atlanto paprastieji ruoniai – reti svečiai Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Per pastaruosius trisdešimt metų – tai tik trečias atvejis. Du iš jų pastebėti šiais metais. Biologai gyvūnų pasirodymą mūsų pakrantėse sieja su pasikeitusia mitybine situacija Baltijoje.

– Baltijos jūroje išgaudyta 80 proc. visos žuvies – teigia Arūnas Grušas. – Gali būti, kad ruoniai, ieškodami maisto, nuo Danijos, Vokietijos krantų atplaukia iki mūsų.

Koks likimas laukia šio rastinuko – dar neaišku. Jeigu pavyks visiškai pagydyti, jis bus išleistas atgal į Baltiją, jeigu ne – apsigyvens kartu su kitais Rytų Atlanto paprastaisiais ruoniais

Jūrų muziejuje. Dabar čia gyvena penki šios rūšies gyvūnai. Du jaunikliai šią savaitę iškeliaus į zoologijos sodus Korėjoje ir Brazilijoje.

Didžiausia Baltijos jūros paprastųjų ruonių populiacija – apie 20 000 – gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat šių ruonių pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje.

Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena pakrančių seklumose – netoli krantų, dažnai – arti didelių upių žiočių. Tai sėslūs gyvūnai, nuo pamėgtų vietų paprastai toli nemigruojantys. Patinai užauga iki 180 centimetrų ir gali sverti daugiau nei 100 kilogramų. Patelės šiek tiek smulkesnės. Paprastuosius ruonius nuo pilkųjų galima nesunkiai atskirti – pirmiausiai pagal tamsią kailiuko spalvą. Jų lupų kraštai yra nusileidę į apačią ir lūpų formą primeną aukštyn kojom apverstą V raidę. Taip pat jų galva trumpesnė ir apvalesnė nei pilkųjų ruonių ir primena šuns snukutį, dėl to jie dar vadinami jūros šunimis. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramų žuvies.

Pasak Arūno Grušo, ir charakteris šių ruonių labai inteligentiškas:

– Anksčiau teko gydyti tik Baltijos jūros pilkuosius ruonius, – pasakojo biologas. – Jie žymiai piktesni nei paprastukai. Šiam ruoniui visas medicinines procedūras atlikom be jokių problemų: jis pats, atrodo, sakyte sakė „Padėkite man...“