Jūrinį paveldą tvarkysime kaip norvegai

Pasak diskusiją inicijuojančio Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, jūrinė kultūra – itin svarbus ne tik Vakarų Lietuvos tapatybės ženklas.

„Ši kultūra formuoja ir bendrą Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį,“ – teigia Olga Žalienė.

Dauguma jūrinio paveldo objektų yra tiesiogiai susiję su uostu, jo raida.

„Todėl labai svarbu, kad jie nebūtų paaukojami vardan vienadienio patogumo, pelno arba siaurų ekonominių interesų, – įsitikinęs muziejaus istorikas Dainius Elertas. – Dabar uostamiestyje iškilo reali grėsmė prarasti istorinį Žiemos uostą.“

Klaipėdoje yra ir puikių jūrinio paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams pavyzdžių. Vieninteliame išlikusiame XIX a. prūsiškos fortifikacijos objekte Lietuvoje – Nerijos forte – prieš 35 metus įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus per tą laiką išaugo į vieną populiariausių turistinių objektų Baltijos pajūryje. Nors jis garsėja patraukliomis jūros gamtos ir istorijos ekspozicijomis, iki šiol ne visos patalpos buvo iki galo sutvarkytos ir pritaikytos lankytojų pažintinėms reikmėms.

Ieškant būdų, kaip sutvarkyti fortą juosiantį gynybinį griovį, restauruoti istorinius kaponyrus, įrengti naujas ekspozicijas, Jūrų muziejus parengė projektą ir jo įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas iš 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Lietuvos jūrų muziejuje pradedamo projekto „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ metu planuojama sutvarkyti gynybinio griovio vidinę ir išorinę krantines, išvalyti dugną nuo susikaupusio dumblo, restauruoti trijų kaponyrų istorinius raudonų plytų mūrus ir įrengti naujas ekspozicijas. Kadangi projekte dalyvauja ir partneriais iš Norvegijos – Stavangerio jūrų muziejus – tai puiki proga ir pasisemti gerosios skandinaviškos paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo patirties.