Jūros šventė kinta kartu su uostamiesčiu

"Jūra tinka kiekvienam", - skelbė šiųmetės Jūros šventės šūkis. Perfrazuodamas jį, sakyčiau kad kiekvienas tinka jūrai, reikia tik norėti būti šventėje, pačiam ją kurti ir ji ateis. Manau, kad kiekvienas atrado šventėje savąjį projektą", - apibendrindamas svarbiausią metų įvykį vakar sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Saugesnė ir blaivesnė

Vertindamas Jūros šventės retrospektyvą, uostamiesčio vadovas pasidžiaugė, kad kasmet šis renginys tampa saugesnis ir blaivesnis, o sykiu ir šiuolaikiškesnis, spalvingesnis, pateikiantis naujų pasilinksminimo ir buvimo didelėse bendruomenėse formų. "Šventė praėjo ramiai ir saugiai, be didesnių incidentų ar kriminalinių akcentų", - pažymėjo V. Grubliauskas.

Pašnekovas prisipažino, kad pats iš didžiulės šventės programos rinkosi labiausiai nekasdienius ir jūrinius akcentus. "Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog po ilgos pertraukos Jūros šventę pagerbė Lietuvos Respublikos prezidentas klaipėdietis Gitanas Nausėda su žmona Diana. Tai šventei suteikė solidumo. Prezidentas dalyvavo vainikų nuleidimo ceremonijoje jūroje žuvusiesiems atminti. Labai jaudinanti, emocionali šios ceremonijos akimirka buvo, kai vainikas buvo nuleistas iš Karinių jūrų pajėgų sraigtasparnio, kartu pagerbiant ir jūroje žuvusiuosius lakūnus. Tai naujas ir, manau, labai geras, ilgam atmintyje išliksiantis akcentas", - dalijosi įspūdžiais V. Grubliauskas.

Meras taip pat išreiškė susižavėjimą kolumbiečių burlaivio "Gloria" vizitu Jūros šventėje. "Labai spalvingas šio laivo prisistatymas, pradedant įplaukimu į akvatoriją, svetingumu priimant lankytojus laive ir baigiant atsisveikinimu. To nepamatysi Lietuvoje niekur kitur - tik per Jūros šventę Klaipėdoje", - didžiavosi V. Grubliauskas.

PUOŠMENA. Didžiausia Jūros šventės puošmena tapo didžiulis burlaivis iš Kolumbijos "Gloria".

Išskyrė miesto vadovas ir šokančių bei šviečiančių fontanų pasirodymą. "Naujoje erdvėje fontanai sužėrėjo naujom spalvom ir suteikė naujo skambesio, žavesio Neringos skulptūrai. Sprendimas šioje erdvėje įkurdinti fontanus iš pradžių kėlęs daugiausiai abejonių, galiausiai parodė, kad nereikia bijoti keistis ir keisti", - dėstė meras.

V. Grubliauskas apsilankė ir prancūzų trupės "Plasticiens Volants" pasirodyme, vykusiame Klaipėdos piliavietėje. "Be abejo, man, kaip ir daugumai žiūrovų, ypač patiko prancūzų sukurtas reginys, padovanojęs šventiškumo ir dvasingumo jausmą", - sakė meras.

Naujoves diktuoja miesto pokyčiai

Jūros šventę organizuojančios VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys teigė, jog pavyko įgyvendinti viską, kas buvo sumanyta. "Visos scenos veikė, visi koncertai įvyko, visi spektakliai buvo parodyti. Kol kas sunku vertinti, kaip viskas pavyko. Jau renginio metu sulaukėme ir daug pagyrų, ir pastabų. Pažymėtina, kad šventė vyko besikeičiančiame mieste, tad dėl objektyvių priežasčių, statybų, ne visos teritorijos atrodė labai šventiškai. Dėl šios priežasties ir šventės renginiai migruoja. Po pakeitimų į senąją vietą - Dienovidžio skverą - sugrąžinome kiną po atviru dangumi, dizaino jūrą perkėlėme į Atgimimo aikštę, fontanus, kurie vyko Jono kalnelyje, piliavietėje, šiemet iškėlėme į erdvę prie Neringos skulptūros", - šiųmetės šventės naujoves vardino R. Žiubrys.

PAGARBA. Šiemet Jūros šventę savo vizitu pagerbė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Organizatorių nuotr.

Anot pašnekovo, tikimasi, kad viena jauki erdvė, sukurta Jūros šventės metu vykusiems vasaros akademijos "Klaipėda piano masters" pasirodymams, išliks ir po šventės. "Vienas iš mūsų tikslų buvo transformuoti skverą, kuriame stovėjo Šv. Jono bažnyčia. Pirmąją Jūros šventės dieną skvere pristatyta Aidos Pečeliūnienės sukurta istorinė kompozicija "Pradingusi Klaipėda". Įrengta jauki pergolė, arba mini scena, papuošta augalais. Tikimės, kad pavyks susitarti su miestu ir partneriais, kad ši improvizuota scena po atviru dangumi išliktų iki vasaros pabaigos ir taptų vieta kameriniams muzikantų pasirodymams", - sakė VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius.

Pašnekovas pažymėjo, jog jam kiekviena šventė išskirtinė, ir tie skaičiai, kad šventė - 60-oji ir vyksta 85-us metus, nieko nereiškia. "Mes kiekvienais metais įdedame širdį ir išmonę, kad šventė būtų išskirtinė. Tai, kad šiais metais pavyko sutelkti jūrinę bendruomenę ir rėmėjus Jūros šventės eisenai ir ji iš tiesų buvo labai didelė ir įspūdinga, manau, galėtų būti svarbiausias šiųmetės šventės išskirtinumas. Džiaugiuosi, kad šventė tampa miestiečių sambūrio ir bendruomenės renginiu", - kalbėjo R. Žiubrys.

Saugumo kaina

Vienas iš priekaištų, kurio sulaukė Jūros šventės organizatoriai, buvo dėl nepaskelbtos pagrindinio fejerverko vietos. Įpratę, kad fejerverkas šaudomas iš Klaipėdos piliavietės ir puikiai matomas senamiestyje, šventės dalyviai čia jo ir laukė, tačiau fejerverkas šiais metais buvo šaudomas nuo baržos Kuršių mariose, tad senamiestyje buvo matomos tik jo viršūnėlės.

AKCENTAS. Vienas iš įspūdingiausių Jūros šventės akcentų - teatralizuota prancūzų trupės "Plasticiens Volants" pasirodymas piliavietėje. Virginijos KESMINĖS nuotr.

R. Žiubrys paaiškino, kad fejerverkas jau ne pirmus metus tampa vienu didžiausių rūpesčių organizatoriams. "Buvome suplanavę, kad fejerverkas bus iš piliavietės, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, jog ten vyks prancūzų trupės pasirodymas, kuriam reikėjo sumontuoti įrangą. Kai šaudo fejerverkas, tam tikros jo detalės krenta ir gali ją sugadinti. Be to, žmonės nebūtų galėję stebėti pasirodymo nuo piliavietės šlaitų. Šaudyti nuo piliavietės nenori ir pirotechnikai, nes ją supančiame uostelyje stovi prabangios jachtos, kateriai, o nuo fejerverkų krentančios žiežirbos gali pridaryti jiems didelių nuostolių. Todėl paskutinę minutę buvo nuspręsta šaudyti fejerverkus iš Kuršių marių nuo baržos. Tai yra saugumo kaina, kurią miestiečiai turėjo sumokėti", - sakė R. Žiubrys.

Šventė visiems žmonėms

"Tai šventė miestui, uostui, jūrininkams ir visiems žmonėms", - apie Jūros šventę atsiliepė Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.

Kapitonas sakė dalyvavęs visuose tradiciniuose jūriniuose renginiuose. "Tradiciškai dalyvavome Jūros šventės eisenoje. Kaip niekada daug žmonių šiemet dalyvavo eisenoje, džiugino įdomiomis improvizacijomis. Išskirtinis dėmesys šventėje skiriamas jūrininkams. Negrįžusieji iš jūros buvo pagerbti ceremonijose prie "Albatroso", "Linkuvos" paminklų, vainikų nuleidimo jūroje ceremonijoje. Jūrininkų bendruomenė rinkosi jai skirtame šventiniame vakare", - vardijo pašnekovas.

Kapitonas džiaugėsi, kad į Jūros šventę suvažiuoja labai daug žmonių iš visos Lietuvos, kad jie apsilanko prie jūros. "Nuostabiai šventę papuošė burlaiviai. Labai įspūdingas buvo burlaivio "Gloria" iš Kolumbijos pasirodymas, sužavėjo jo įgulos gera nuotaika, geranoriškumas", - kalbėjo A. Alekna.

PALIKS. Įrengtą mini sceną Jono bažnyčios vietoje Jūros šventės organizatoriai nori palikti iki vasaros pabaigos. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.