Apgaulė Jūros šventėje: lenkiškos prekės vietoje autorinių darbų

Po Jūros šventės mugę kartu pasivaikščioti sutikęs meistras rodo, kad šalia liaudies meistrų palapinių vietas gavo ir keli nieko bendra su kūryba ir paties atliejamu darbu neturintys prekybininkai.

Jų palapinėse kiauksi mechaniniai šuniukai, ar žybsi interneto platybėse matomi papuošalai.

„Pasižiūrėkite, Jūros šventės mugė panašėja į Rietavo turgų. Dar nėra metų, kaip esame įkūrę meistrų-kūrėjų asociaciją, visi asociacijos nariai mugėse iškabina vėliavas su užrašu meistras-kūrėjas.

Ne visi meistrai yra mūsų asociacijos nariai, bet visi mūsų nariai yra kūrėjai. Manau, kad yra teisinga atstovėti savo poziciją, nes bet kurioje šalyje atvežtinės prekės yra vertinamos žemiau, nei vietos gamintojų darbai.

Yra mugių, kurios atsirinkinėja, kas gali prekiauti, bet yra mugių, kurioms visiškai vienodai, kas prekiaus, svarbu tik susirinkti pinigus iš prekiaujančių dalyvių, o mugės kokybė nėra svarbu“, – sako A. Norbutas.

Pats medžio dirbinius kuriantis ir gaminantis vyras, kad mugių organizatorių prašo meistrams-kūrėjams skirti geresnes vietas prekybai ir visiems leisti susiburti vienoj vietoje ir taip palaikyti lietuvišką produkciją.

Asociacijos nariams neprašoma mažesnių nuomos kainų ar kitų privilegijų, tačiau A. Norbutas neatmeta, kad ateityje galbūt sieks ir daugiau.

„Jūros šventės organizatoriai mums skyrė ne pačias paklausiausias vietas, tačiau sutiko skirti tam tikrą zoną, kad būtume visi vienoje vietoje. Tiesa, ir ten atsirado kelios nieko bendro su kūrėjais neturinčių palapinės.

O Jūros šventės mugėje renkasi geriausi Lietuvos meistrai, nors dar daug meistrų čia prekiauti neatvažiuoja dėl kainos, nes prekybos vietos kainos tikrai kandžiojasi“, – sako A. Norbutas ir priduria, kad norintys prekiauti Klaipėdoje už vietą sumoka Vilniaus Kaziuko mugei prilygstančią sumą.

Anot meistro, kad meistrams-kūrėjams sumanius vienytis, atsirado nemažai kritikuojančiųjų, esą taip meistrai siekia kitus išstumti iš mugių prekybos. A. Norbutas tikina, kad vietos užteks visiems, o asociacijos įkūrimu siekia aiškiai išskirti tuos, kurie tikrai patys ir kuria, ir gamina produkciją.

„Yra tokių, kurie turi liaudies meistro ar tautodailininko pažymėjimą ir gali jį parodyti mugės metu, bet prekiauja ne tik savo kurtomis ir gamintomis prekėmis, bet ir atvežtomis iš Lenkijos ar kitų kitų šalių fabrikų.

Atskirti, ar gaminta pačių, ar tai fabriko, pavyzdžiui medinė lentelė, iš akies tikrai neįmanoma. Žinome ir tokių, kurie prekiauja visiškai ne savo gamybos prekėmis, o vadinasi liaudies meistrais.

Aš negaliu už visus kalbėti ar tai erzina gamintojus, nes mano pirkėjai pas perdavinėtojus niekada nepirks. Lygiai kas perka pas juos, niekada nepirks pas mane, nes kitos kainos, kita kokybė.

Manau, kad meistrams turi būti išskirtinumas dėl geresnių mugės vietų“, – atvirauja meistrus vienijančios asociacijos įkūrėjas.

Vyras sako, kad už tokį siekį jam jau grasinama teismais. Nors grasinimas nebuvo tiesioginis, kolegos perdavė, kad jo adresu skrieja grasinimai, mat jis esą taip atima duoną iš kitų.

„Po truputį gryninamės, aišku, ir tie patys perpardavinėtojai nevagia, jie užsidirba savo darbu, bet turi būti aiškiai atskirta, kur meistrų prekės, o kur perpardavinėtojų. Pasižiūrėkite, dalis Jūros šventės mugės panašėja į Rietavo turgų.

Galų gale, jei jau parduodi iš Lenkijos ar Bulgarijos atsivežtas prekes, nemeluok, kad pats dariai“, – dalijasi A. Norbutas.

DELFI pakalbinus dalį prekybininkų, kurių palapinės nėra pažymėtos raudonomis meistras-kūrėjas vėliavomis, pokalbį išties ne vienas nutraukdavo vos paklausus, ar tai pačių gaminti darbai.

„Nenoriu kalbėti“, „su žiniasklaida nekalbu“, „neturiu laiko“, – tokiais ir panašiais atsakymais užbaigė pokalbį net keli prekybininkai, kurie iš pradžių noriai rodė, kuo ir už kiek prekiauja.

A. Norbutas sako, kad kūrėjams siūlo savo darbus žymėti inicialais, taip, net jei nebus iškabintos vėliavos, kad prekiauja meistras-kūrėjas, žmonės bus tikri, kad perka tikrai lietuvišką gaminį.

Asociacijai priklauso įvairių sričių meistrai, jiems keliami reikalavimai ne tik patiems kurti ir gaminti, bet ir nekopijuoti kolegų darbų ir jokiu būdu neprekiauti masinės gamybos ir atvežtine produkcija.