Radviliškiečiai „užsisupo“ treniruoklyje

Policininkai džiaugiasi, kad Jūros šventė praėjo palyginti ramiai. Tačiau klaipėdiečiai, ankstų sekmadienio rytą turėję reikalų, stebėjo ne itin linksmą vaizdelį. Autobusuose važiavo nemažai šauniai atšventusiųjų – kas barėsi, kas verkė, kas skausmingai pagiriojosi. Taksi išsikviesti sekmadienio rytą nebuvo lengva – operatorės patarė važiuoti autobusu nemokamai. 11 val. buvo galima sutikti pavargusių miesto svečių, besiteiraujančių, kur jie galėtų tiesiog pasivaikščioti po uostą.

Jūros šventei besitraukiant iš miesto sekmadienį po dvejų metų pertraukos sugrįžusi tradicija vežti žmones autobusu į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą atrodė gana prasminga šventės pabaiga.

Pasak Jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjos, daktarės Genutės Kalvaitienės, pernai ir užpernai iš tos pačios vietos Atgimimo aikštėje panašiu metu buvo organizuojamos ekskursijos  į uosto krovos kompanijas. Kai stovėdavo 3 autobusai,  žmonėms būdavo sunku apsispręsti, kur važiuoti, tad mokykla savo ekskursijų pastaraisiais metais nebedarė.

Šiemet  ekskursijų į kompanijas nebeliko, o Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla švenčia 70 metų jubiliejų, tad nuo 12 val. iki 14.30 val. kursavo specialiai užsakytas autobusas į Jūreivystės mokyklą, kurioje šiuo metu studijuoja apie 1200 studentų – ir uosto specialistų, iš jūrininkų. Mokyklos pastatas per Jūros šventę buvo papuoštas jūrinėmis signalinėmis vėliavėlėmis.

Pasak G. Kalvaitienės, ši akcija paprastai sulaukia ne tik klaipėdiečių, bet ir užsienio turistų dėmesio. Labai nemažai tuo metu į mokyklą ateina ir absolventų su draugais, merginomis, broliais, seserimis. Jie būna puikūs gidai. „Tai nereiškia, kad mes tokią akciją darome vieną kartą per metus, per Jūros šventę. Per metus mes priimame 1500-3000 moksleivių. Didesnieji šoka ir baseiną. Galimybę susipažinti su jūrų verslo profesijomis mes teikiame visus metus“, - sakė G. Kalvaitienė.

Raginama važiuoti į ekskursiją pagyvenusi moteris atsakė: „Turiu du vaikus ir anūkų, kurie jūrininkai, man jau užtenka tos jūros“. Kita moterims savo vaikams aiškino: „Jūs dar per maži tapti kapitonais“.

Ekskursantai mokykloje atgijo. Ir ne tik todėl, kad navigacijos treniruoklyje buvo vėsoka. Jiems buvo įdomu. Jie uždavė daugybę klausimų. Sužinojo, kad baseino gylis yra 3 metrai, kad čia mokslus baigę absolventai gauna tarptautinius diplomus ir t. t.

Ekskursantus priėmė pats studentų treniruoklių tėvu vadinamas dėstytojas Ričardas Zažeckis, apie 40 metų vedęs tikrus laivus, o dabar gal jau 20 metų juos vedantis virtualioje erdvėje.

Į savo buvusią mokyklą, kai čia dar buvo Jūreivystės institutas, kurį baigė 2004 metais, netikėtai paragintas užėjo ir laivų mechanikas inžinierius Aras su trimis vaikais ir žmona. „Tėti, tai tu  čia viską žinai“, - čiauškėjo vaikai.

Ekskursija nenusivylė ir iš Kauno atvykusios ponios Deimantės. „Labai mėgstu laivus, man įdomu, kaip jie valdomi“, - sakė ji.

Radviliškiečiai Olia ir Jurijus į Jūros šventę atvyko tik sekmadienį. Jiems buvo įdomu pamatyti, kaip rengiami jūrininkai. Patekę į treniruoklį jie džiaugėsi kaip vaikai. Ponia Olga prisipažino, kad ją net truputį papykina, kad sukasi galva. „Bet kaip įdomu...“, - sakė ji. „Mes gimę sausumoje, tai mums čia šiek tiek sunku, taip jautiesi, tarsi ne ant žemės būtumei, o tikrame laive“, - sakė ponas Jurijus.

Dvylikos metu klaipėdiečiui Vidmantui teko treniruoklyje vesti laivą į uostą.  „Pirmą kartą lankausi šioje mokykloje. Man labai įdomu.  Linksma vairuoti laivą“, - sakė berniukas ir pridūrė, kad pamąstys, ar jam nereikėtų rinktis jūrininko profesijos, nes tai, ką jis pamatė,  gundo.