Jūros šventės netapatina tik su alaus gėrimu

Visgi šios komisijos narė Nina Puteikienė ketina jos vadovaujamos frakcijos vardu teikti miesto Tarybai siūlymą, kad būtų ribojama prekyba alkoholiu kai kurių miesto renginių metu.

"Manau, kad prekyba alkoholiu turėtų būti draudžiama tuose renginiuose, kurių biudžete yra bent vienas euras miesto ar valdiškų lėšų, taip pat vaikams ir jaunimui iki 18 metų skirtuose bei miestą reprezentuojančiuose renginiuose, tokiuose kaip Džiazo festivalis ar Jūros šventė. Reprezentuokime miestą be alkoholio", - siūlo N. Puteikienė.

Tačiau ji ir pati sakė abejojanti, ar dabartinė miesto Taryba pritars tokiam siūlymui.

Tokia idėja ne itin žavėjo ir kolegas iš Narkotikų kontrolės komisijos. Mat į šios komisijos posėdį pakviestas VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys, pateikęs neoficialią statistiką, įtikino, kad uostamiestyje rengiamose šventėse nėra didelės bėdos dėl alkoholio vartojimo.

Kadangi daugiausia diskusijų kelia Jūros šventės girtuokliavimo mastai, R. Žiubrys paskaičiavo, kad per šią šventę vienam dalyviui per tris dienas tenka vos vienas bokalas alaus.

Aritmetika paprasta. R. Žiubrio žiniomis, viena šventės metu įsikūrusi lauko kavinė per 3 dienas parduoda 1,5 tonos alaus. Kadangi pernai licencijas Jūros šventės teritorijoje prekybai alkoholiu buvo išsiėmusios 33 kavinės, skaičiuojama, kad iš viso buvo parduota beveik 50 tonų alaus.

Jūros šventėje apsilanko maždaug 400 tūkst. žiūrovų. Net ir įvertinus tą faktą, kad alkoholį iš jų vartoja tik ketvirtadalis, R. Žiubrys suskaičiavo, kad vienam jų per tris dienas tenka išgerti 0,5 litro, arba vieną bokalą alaus. Tiesa, į šį skaičių neįeina tie gėrimai, kuriuos žmonės išgeria stacionariose kavinėse ar atsineša iš namų.

"Klaipėdos švenčių" direktorius priminė, kad visoje 73 ha užimančioje Jūros šventės teritorijoje visas tris dienas draudžiama prekyba alkoholiu dūžtančioje taroje. Tad šioje teritorijoje esančios parduotuvės šventės metu iš viso uždaro alkoholio skyrius.

"Žinoma, verslininkai skundžiasi, bet mes nenusileidžiame. Šis draudimas duoda rezultatų - stipriai apsvaigusių šventės metu gerokai mažėja. O pastaruosius keletą metų policijos suvestinėje Jūros šventė yra eilinis savaitgalis ir neišsiskiria įvykių skaičiumi", - pasakojo R. Žiubrys.

Pasak jo, yra įvesta ir daugiau apribojimų - neleidžiama imtis licencijų vien prekybai alkoholiu, būtina, kad prekiautų ir maisto produktais. Neleidžiama prekiauti alkoholiu zonose, kur vyksta renginiai vaikams, ir šalia jų. Be to, mažinamas ir pačių licencijų skaičius. Pavyzdžiui, 2009 m. Jūros šventės metu alkoholiu prekiauta 54 "taškuose", o pernai tokių buvo tik 33.

"Iš Jūros šventės metu surenkamų rinkliavų už prekybą alkoholiu į miesto biudžetą įkrenta per 38 tūkst. eurų. Taigi, jei būtų uždrausta tokia prekyba, nukentėtų ne tik renginio, bet ir miesto biudžetas. Be to, gali būti, kad tokiu atveju žmonės atsineštų iš namų svaigiųjų gėrimų arba jau ateitų į šventę išgėrę", - akcentavo R. Žiubrys.

Beje, šios komisijos posėdžio metu pasiūlyta didesnį dėmesį kreipti ir į narkomanijos problemas. Esą kodėl gi Jūros šventės metu nepasivaikščiojus minioje su dresuotais šunimis, kurie užuodžia narkotikus. Gal būti, kad tokia priemonė jau bus išbandyta ir šią vasarą.