Skaistė Svajonė Jazilionytė ir Mamertas Ložys: "Šokėjas neturi niurzgėti"

Abu poroje šokate vienerius metus ir jau esate Lietuvos Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionai, daug kartų tapote tarptautinių konkursų nugalėtojais bei prizininkais. Nuo ko viskas prasidėjo?

SKAISTĖ: Mano sesė šoko "Merengo" klube, ir man norėjosi ten eiti. Tai didelis malonumas, nežinau, ką daryčiau, jei nešokčiau. Dar lankau Juozo Karoso muzikos mokyklą, groju fortepijonu, labai gerai sekasi, esu jau ketvirtoje klasėje. Kartais atsisėdu prie pianino, pagroju kokią nesąmonę, paskui iš jos padarau grožybę, bet mokykloje savo kūrinių negroju. Per mano gimtadienį sesė akompanavo, o aš pasipuošiau milžiniška suknia ir padainavau kokias penkias dainas. Bet šokiai man pirmoje vietoje.

MAMERTAS: Kai buvau mažas, trainiodavausi prie vyresniosios sesers, kuri lankė šokius, ir mama man pasiūlė prisijungti, sakė, patiksiu panelėms. Vieną dieną nuėjau, man visai patiko, ir taip užsikabinau. Man šokiai labai patinka, tai mano gyvenimas.

Iš pradžių šokote atskirai. Kas suvedė į porą?

MAMERTAS: Iš pradžių šokau tautinių šokių kolektyve, bet man nelabai patiko, nes ten šokdavau grupėje ir buvau vienas iš pilkos masės. Aš norėjau tobulėti, peržengti ribas. Perėjau į "Žuvėdrą". Jau buvome dalyvavę keliuose konkursuose, kai susitiko mūsų mamos, pakalbino viena kitą, prasitarė, kad būtų "faina", jog du talentingi vaikai šoktų kartu.

Kai repetuodavau su kokia prasta šokėja, dažniausiai žiūrėdavau, su kuo man būtų patogu šokti, nes buvau jau pakeitęs dvi partneres ir nebuvo tokios, kokios aš norėjau. Kai pamačiau Skaistę, papasakojau mamai, kaip norėčiau su ja šokti; ji man buvo graži, gerai šoko. Taip ir pradėjom.

Kokių savybių turi turėti geras partneris?

SKAISTĖ: Pirmiausiai turi su partneriu susidraugauti. Jeigu jis tik gerai šoktų, bet būtų koks nors niurzga, tai tikrai nesinorėtų šokti. Mamertas yra juokingas, linksmas ir geras.

Ką pasakytumėte apie savo mokytojus Skaistutę ir Romaldą Idzelevičius?

SKAISTĖ: Jie pajunta, ko mums reikia, pagelbėja, padeda, pasako pastabėlių, kur turim pasitaisyti. Man labiau patinka Lotynų Amerikos šokiai, nors šokti standartinius taip pat nuostabus jausmas. Ir mums tikrai ne prasčiau sekasi.

MAMERTAS: Mes abu esame labai judrūs, tai mums, aišku, labiau prie širdies "lotynai"...

Gal kartais pašokate ir gatvės šokių?

MAMERTAS: Aš iš interneto mokiausi hiphopo, tai per "2 minutės šlovės" buvo gabaliukas ir jo... Jeigu moki - kodėl neparodžius?

Tikriausiai dabar, prieš pusfinalį, ilgiau repetuojate?

MAMERTAS. Pusfinaliui kiekvieną dieną repetuojame ča ča ča ir salsą; šokame visur, kur tik galime: ir namie, ir lauke, įsiprašome į S. Dacho progimnazijos salę. Dirbame normaliai - po keturias valandas.

SKAISTĖ: Mums dalyvauti laidoje pasiūlė mano tėvelis. Sutikome, nes tai yra nauja patirtis.

Kokiuose konkursuose dar dalyvavote?

SKAISTĖ. Mes dažnai važiuojame į užsienį. Buvome Vokietijoje, Latvijoje, važiuosime į Taliną, Lenkiją. Labai rimtos varžybos bus Anglijoje, Blekpule. Įdomu šokti ten, kur tavęs nepažįsta, bet vis tiek palaiko.

MAMERTAS. Vos stojome į porą, pirmasis mūsų konkursas buvo ne Lietuvoje - Vokietijoje, Štutgarte. Tai buvo labai įdomu, nors ir baisu. Tąkart iš 97 porų buvome 27 vietoje, nes ką tik buvome stoję į porą, o šiais metais norėjome aukštesnio tikslo ir iš 107 porų Vokietijoje buvome septinti finale, pagerinome rezultatą bent 30 balų. Malonus jausmas, kai tiek žmonių tave palaiko, ploja visa salė - taip gera širdyje.

Šokėjams tikriausiai nevalia valgyti daug saldumynų...

SKAISTĖ: Mums viską leidžia valgyti, ko patys norime.

MAMERTAS. Jeigu nenorime sustorėti, tai ir nevalgome.

Kokie mokslai jums geriausiai sekasi?

MAMERTAS: Man patinka matematika.

SKAISTĖ: Aš tai nežinau, kas man geriausiai sekasi - ir lietuvių, ir matematika, visos pamokos.

Ar pakanka laiko draugams?

MAMERTAS: Man patinka, aišku, kompiuteris, bet aš nuolat nesėdžiu prie jo, man geriausiai laiką leisti su tikrais draugais.

SKAISTĖ: Daugiausia draugų susiradome, kai pradėjome šokti. Beveik visos draugės, su kuriomis aš nuoširdžiai draugauju, šoka. Laiko tai užtenka: viena diena - laisvesnė, kita - sunkesnė... Savaitgaliai kartais irgi būna užimti. Aš tiesiog dievinu gyvūnus, man mieliausiai, kai mano didelis ir švelnus šuo padeda man ant krūtinės galvą. Jis yra juodas, hovovardų veislės.

Neabejoju, kad tėveliai jumis didžiuojasi, o gal ir palepina...

MAMERTAS: Aišku, turi būti griežti, bet mes daug dirbame, gerų rezultatų pasiekiame. Tėveliai į visokias šalis nusiveža, į vandens parkus. Po pirmo konkurso, kai dirbome visą vasarą, virtuvėje radome laišką, o ten parašyta: "Kelionė į Italiją".

SKAISTĖ: Iš pradžių negalėjome patikėti, paskui paskaitėme, kad važiuosime į Veneciją. Buvome taip nustebę, kad nei džiaugėmės, nei nuliūdom.

Apie ką svajojate?

MAMERTAS: Aš norėčiau, kad mes būtume pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionai.

SKAISTĖ: Dabar turiu svajonę pakliūti Blekpule į finalą ir laimėti gerą vietą.

Lapkričio 27 dieną šoksite laidos "2 minutės šlovės" pusfinalyje. Tikriausiai tikitės, kad klaipėdiečiai jus palaikys?

SKAISTĖ: Yra daug gražiai dainuojančių ir šokančių, tikrai turėsime konkurentų.

MAMERTAS: Aš nenoriu būti didele garsenybe, tiesiog man gera, kad mus pamatė Lietuva. Jeigu nepatinka, galima ir nebalsuoti, bet manau, kad mes patiksim publikai.

SVARBU. "Pirmiausiai turi su partneriu susidraugauti. Jeigu jis tik gerai šoktų, bet būtų koks nors niurzga, tai tikrai nesinorėtų šokti", - sako mažieji žuvėdriečiai Skaistė Svajonė Jazilionytė ir Mamertas Ložys.