"Mokykloje sumažėjo priekabių"

Man įsiminė rašytojo mintis apie žmogų, kurio auklėtojai mėgino jame užmušti žvėrį nuo vaikystės ir taip privertė jį patikėti, kad jis iš tiesų žvėris, tik prisidengęs plonu žmogiškumo apvalkalu.

Rokas: Psichologinis smurtas yra nuolatinis būrio tyčiojimasis iš vieno žmogaus, kai jėgos yra nelygios. Atpirkimo ožiu paverčiamas mažo ūgio, negražios išvaizdos vaikas arba dėl to, kad yra protingas, pravardžiuojamas proto bokštu, mokytojų numylėtiniu. Aš ir pats esu patyręs nuoskaudų, užgauliojimų. Tačiau nuo pat rugsėjo pirmosios dienos jaučiu, kad mokykloje sumažėjo priekabių. Dabar vyresniųjų klasių vaikinai, užuot skriaudę mažesnius, juos pagloboja. Aš su visais draugiškas, todėl gerai gyvenu, o apsiginti galima argumentuotai išsakius savo nuomonę, -Rokas pasidžiaugė, kad jo tėveliai ne tik tarpusavyje taktiškai bendrauja, bet yra pagarbūs ir kitiems žmonėms.

- Joks žmogus nenusipelnė paniekos ar atstūmimo. O šioje mokykloje man patinka, nes ją lankė mano tėvai, senelis ir jo brolis, dabar čia einu aš ir mano brolis. Per klasės valandėles mes žiūrime ir aptarinėjame įvairius filmus, analizuojame, kaip nereikia elgtis.

Mokytoja sakė, kad tu, Rokai, esi artistas iš prigimties.

Esu dalyvavęs vaikų teatrų "Molinuko" festivalyje, o į tarptautinį jaunimo teatrų festivalį "Karakumų asilėlis" buvau pakviestas teisėjauti. Gal mane pastebėjo vaidinantį ežiuką pasakoje? Trejus metus lankiau teatro klasę pradinukams, ten išmokė raiškiai kalbėti, veido mimikos ir kūno kalbos. Kuo būsiu, dar neapsisprendžiau, bet domiuosi astronomija ir prašiau tėvelių, kad gimtadieniui nupirktų teleskopą.

Mūsų mokyklos moksleiviai praėjo atranką, ir prieš porą metų dalyvavome Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje. Šoku tautinių šokių kolektyve "Suktukas", man labai patinka vilkėti natūralius drabužius iš lino kaip senovės lietuviai. Šokame per visas šventes, Mamos dienas. Mieste lankau futbolo treniruotes, esu dešinysis saugas. Taip, mėlynių ant blauzdų netrūksta...

Kas tau dar gyvenime svarbu?

Protas, geri pažymiai. Mėgstu vartyti enciklopedijas, apie žvaigždes, Grįžulo ratus ir Šiaurinę žvaigždę daug per geografijos pamokas kalbėjome. Manau, kad kiekvienas žmogus turi žinoti savo šalies istoriją, kitaip jis - ne lietuvis. Pernai istorikų olimpiadoje Klaipėdoje penkiese laimėjome I vietą ir mums dovanojo Didžiojo magistro žiedo kopiją; tokių pasaulyje yra tik penki. Ištraukiau klausimą apie pilių tipus ir apie senųjų Klaipėdos krašto žmonių drabužius. Kiekvieną trečiadienį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje lankau kraštotyros būrelį. Jau galėčiau ir gidu pabūti, jeigu lydėčiau kokį bendraamžį, miesto svečią, eksponatus pažįstu. Galėčiau ir miesto istoriją papasakoti, tai laikau garbės reikalu.

Ernesta, regis, buvome susitikusios prie Trinyčių tvenkinio, kur yra jūsų mokyklos bėgimo takai. Tąsyk kalbėjome apie dailųjį čiuožimą.

Trejus metus lankiau čiuožimo treniruotes Ledo arenoje. Mano didžioji gyvenimo svajonė yra būti čiuožėja. Tai gana brangu, tad šiuo metu galiu pačiuožinėti tik savaitgaliais. Čiuožimas išmokė grakštumo, ištiesino nugarą...

Tavo dailės darbelių parodos šmėžuoja mokyklos koridoriuose.

Lankau Adomo Brako dailės mokyklą, labai mėgstu piešti ir grafiką, raižinius ant linoleumo. Dažniausiai mokomės piešti peizažus, figūras, kompozicijas, nes esu tik antrokė. Mokykloje lankau rankdarbių būrelį, iš vilnos ir kitų siūlų nusimezgiau šaliką, kepurę, o dabar ir pirštines. Savo mamai prižadėjau numegzti suknelę. Draugių gimtadieniams padarau auskariukų, apyrankių...

Kas dar tau rūpi gyvenime?

Man svarbūs mokslai. Norėčiau, kad visose mokyklose baigtųsi patyčios. Ne kartą esu guodusi verkiančią draugę arba palydėjusi iki sesutės susižeidusį mažiuką. Piktos išdaigos nėra geriausias būdas save parodyti. Mūsų mokiniai suprato, kad gali būti įdomūs ir įvertinti už savo sugebėjimus. Kartais berniukai dar susipeša, bet paskui susitaiko. Kiekvienas žmogus taiką ir gerumą turi skleisti pasauliui, nereikia būti išsišokėliu.

Kai kas kritikuoja prevencinę programą, sako - o kaip ją skleisti už mokyklos sienų? Ar savo kieme kaip nors paauklėji keikūnus ar peštukus?

Kad aš neinu į kiemą, neturiu laiko. Lankyti dvi mokyklas yra labai sudėtinga. Ne visada spėju ir knygų paskaityti...

Lukai, tu iš pokalbininkų vyriausias. Ką pats manai apie konfliktus mokykloje?

Viskas į gera pradėjo eiti nuo 2008 metų. Buvo dalijami lapai su klausimais, ką daryti tokiu atveju, kai tyčiojamasi. Dabar patyčios mokykloje retas reiškinys. Mažiau liko baimės, nepasitikėjimo, geresnė mokyklos aura.

Žinau, kad esi proginių mokyklos vakarų vedėjas.

Taip, teko vesti Kalėdų vakarą, o šie pas mus smagūs - sugalvojame temą. Kartą parodijavome televizijos žvaigždes. Esu drąsus, man nereikia ieškoti žodžio kišenėje. Kaip ir kasmet, netrukus vėl ruošiu paskaitą apie AIDS. Pirmą kartą pasiruošti labai padėjo draugai ir mokytojai, žiūrėjome filmukus, sukaupiau daug informacijos. Taip pat mokykloje daug kalbame apie jaunimo subkultūras, šiuolaikį šokį ir muziką.

Kokia tavo gyvenimo svajonė?

Man mokslai sekasi, negaliu skųstis, bet norėčiau būti kulinaras kruiziniame laive. Skaniai paruošiu cepelinus, kotletus, sriubas, padažus. Eksperimentuoju virtuvėje...