"Menas tobulina mąstymą", - sako E. Balsio gimnazijos auklėtiniai

Teklė Baroti: "Išmokė atkaklumo"

"Norėčiau studijuoti muzikos vadybą, mokysiuosi ir aktorinio meistriškumo, - sakė fortepijono klasės mokinė Teklė Baroti, kai per pertrauką pasigavome keletą jaunųjų muzikantų.

- Groti sekasi neblogai: birželio mėnesį vykusiame tarptautiniame pianistų konkurse "Gradus ad Parnasum" užėmiau trečią vietą. Esu dvyliktoje klasėje, tad konkursų jau nebus, tačiau lapkritį dalyvausiu profesoriaus Ibelhaupto seminare. Tikiuosi gerai išlaikyti egzaminus.

Esu labai patenkinta, kad baigsiu šią gimnaziją: čia visi draugiški, gyvename kaip šeima. Čia mūsų antrieji namai.

Didžiausia pamoka, kurią gavau iš mokytojų - kad labai svarbu atkaklumas. Viskas nuo tavęs priklauso: kiek tu įdėsi pastangų, tiek ir pasieksi.

Taip, muzika pakeitė mano charakterį. Buvau "chuliganė", bet emocijos pasikeitė, gal šiek tiek labiau individualybė išryškėjo, nes daug laiko su savimi praleidi: groji vienas, apmąstai visą kūrinį, susidarai vaizdą, ir tai praturtina fantaziją.

Muzika mane lydės visą gyvenimą, kad ir ką studijuočiau. Yra daug kūrinių, kuriuos dar norėčiau pagroti..."

Karolis Žioltikovas: "Gyvenu būgnų ritmu"

"Aš groju visokiais mušamaisiais instrumentais. Gal mano toks temperamentas, net negaliu pasakyti, kodėl jie patinka, - sakė Karolis Žioltikovas.

- Būgnai reikalingi ritmui išgauti, jais groju labiau dėl savęs. Kaimynai nepyksta, nes repetuoju gimnazijoje. Bet marimba ir vibrafonas yra ne ką prastesni už fortepijoną. Rodos, sekasi gerai, šiemet važiuosiu į konkursą Kaune, nors šiaip nedažnai dalyvauju konkursuose.

Šioje gimnazijoje dirba mano tėvai. Mama yra mano fortepijono mokytoja. Nesu privilegijuotas, atvirkščiai - aukščiau kartelė užkelta..."

Alvita Timašova: "Muzika verčia mąstyti"

"Smuiką pasirinkau, nes buvo tokia istorija: pamačiau mažą berniuką, griežiantį smuiku, ir labai labai užsinorėjau griežti. Pradėjau tėvus tampyti už skvernų, kad vestų į muzikos mokyklą. Iš pradžių šiaip ėjau pas įvairius mokytojus, o paskui, kadangi brolis čia mokėsi, ir aš nusprendžiau ateiti čia, - sakė Alvita Timašova, paneigusi, jog grojimas yra katorgiškas darbas. Jos rankos nevalingai nuolat glostė smuikelį, lyg šis būtų gyvas padaras.

- Gal iš pradžių tai labiau fizinis darbas, bet po to prisideda daug mąstymo: turi galvoti, kaip nepakartoti klaidų, ir panašiai. Sunku, bet jau pripratau prie didelio krūvio. Kai baigsiu gimnaziją, žadu stoti į Muzikos ir teatro akademiją. Labiau norėčiau groti ne solo, bet orkestre, nes man labiau patinka groti kolektyve.

Praėjusiais metais dalyvavau Balio Dvariono stygininkų ir akordeonistų konkurse, šiais metais dalyvausiu R. Katiliaus konkurse."

Muzika per matematikos pamoką

"Mokausi muzikos teorijos skyriuje, bet nebūsiu muzikologas, planuoju stoti į kompoziciją, - sakė Vilius Lakštutis.

- Muzikos nepradėjau kurti kaip Mocartas nuo ketverių metų, bet pirmuosius kūrinius parašiau labai seniai. Namuose turiu senutėlį fortepijoną "Ryga". Iš pradžių gal buvo džiazo užuomazgų, ne šiuolaikinės harmonijos stiliaus, bet po truputį tobulėju. Dabar kuriu labiau šiuolaikinę muziką, bet ne modernizmą ar avangardizmą, jos net nemoku įvardinti. Kaip tik rašau kūrinį aštuoniems instrumentams, kurį siųsiu į respublikinį jaunųjų kompozitorių konkursą, vyksiantį Vilniuje.

Kas man yra muzika? Be jos nebūtų manęs. Iš tikro nuo pat pirmųjų dienų tėvus už parankės vedžiau į muzikos mokyklą. Jie nustebę klausė, kur mes čia taip veržiamės, tai pasakiau liaudiškai: stosiu į "muzikalkę".

Ar muzika išlaisvina ir daro žmogų tauresnį, nereikia nė klausti. Bet kuri meno sritis tobulina mąstymą. Fotografas, eidamas gatve, visur mato galimybę užfiksuoti vaizdą, o mes savo jausmus sudedame į muziką. Įkvėpimas ateina, kada nori: vienas kūrinys buvo parašytas per matematikos ir fizikos pamoką. Sėdėjau, ir tiesiog šovė į galvą.

Mano kūrybą tėvai ir draugai vertina įvairiai, ne visiems įtiksi - girdėjau ir gerų žodžių, ir kritikos. Kritikuoja ir stilių, ir kartais neprofesionalumą, bet gyveni ir mokaisi.

Mano mylimiausi kompozitoriai, kurių, beje, neplagijuoju, bet daug klausausi, yra M. K. Čiurlionis ir Juozas Gruodis."