Jonė Girdzijauskaitė: "Esame ne prastesni už kitus Europoje"

Dalyviai turėjo atlikti muzikinį testą ir perskaityti muzikos raštą iš lapo, padainuoti dainą, atlikti originalią kompoziciją. Antra ir trečia olimpiados dalys buvo organizuojamos kaip koncertai. Visos užduotys mokiniams suteikė galimybių būti kūrėjais, atlikėjais, interpretatoriais, atskleisti savo talentus. Dalyvius vertino tarptautinė komisija.

Jone, pirmiausiai sveikiname su olimpiados laimėjimais. Kaip į ją patekote ir kokių įspūdžių parsivežėte?

Pirmiausiai muzikos olimpiada vyko Lietuvoje (Klaipėdoje) ir keturi jos laimėtojai keliavo į Taliną.

Toks renginys pas mus buvo rengiamas pirmą kartą remiantis Estijos muzikos olimpiadų pavyzdžiu. Apie jį sužinojau iš savo muzikos mokytojų, kuriems tai taip pat buvo nauja. Olimpiadą sudarė trys dalys: muzikinių žinių patikrinimas bei skaitymas iš lapo, lietuviškos dainos atlikimas bei savo sukurtos originalios kompozicijos pristatymas. Pastaroji dalis įsiminė labiausiai, nes ruošiantis ji tikrai nedavė ramybės. Širdyje nesu kompozitorė, todėl neįsivaizdavau, kaip reikės parašyti kūrinį. Jis gimė beveik paskutinį vakarą prieš pirmąjį konkurso turą, pasiklioviau liaudies melodijomis ir savo drauge Milda, su kuria per porą valandų surepetuotą pjesę pristatėme komisijai, ir, manau, tai buvo sėkminga premjera.

Taline buvo puiki galimybė patikrinti ir išbandyti save. Važiavome su puikia lietuvių kompanija, susipažinome su labai daug įdomių asmenybių bei susidarėme gerą vaizdą, kas šiuo metu vyksta tarp mūsų bendraamžių ir bendraminčių europiečių, besidominčių muzika. Nudžiugome, jog mes, lietuviai, Europos kontekste esame tikrai ne prastesni už kitus.

Kokiuose konkursuose dar esate dalyvavusi, kokie jūsų pasiekimai?

Nuo pat pirmosios klasės mokykloje mokausi groti fortepijonu. Su mokytoja gilinamės į mus dominančius, dabar jau gana sudėtingus kūrinius, tačiau grojame dėl savo pačių muzikinės patirties, nesiekiame konkuruoti ir būtinai pasirodyti geriausiai, dažniau išeiname save išbandyti festivaliuose, atvirose meistriškumo pamokose. Vis dėlto keletą kartų turėjome ir gan sėkmingų bandymų: J. S. Bacho jaunųjų pianistų konkurse esu įvertinta kaip diplomantė, Šiauliuose vykusiame konkurse "Saulėtos gaidos" pavyko iškovoti pirmąją vietą ir geriausiai grojančios mergaitės vardą, Kaune vykusiame fortepijoninių ansamblių konkurse su drauge gavome trečios vietos laureačių vardus. Nenorėčiau pamiršti ir dalyvavimo merginų ansamblyje. Beveik visos esame bendraklasės ir jau daug metų kartu dainuojame, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, konkursuose, kaip antai "Giest lakštingalėlis", "Dainų dainelė" ir kituose.

Nuo ko prasidėjo Jūsų kelionė į muzikos pasaulį?

Muzika lydi mane visą gyvenimą. Abu mano tėvai yra muzikantai, savo sričių specialistai, mokantys vaikus ir studentus muzikos paslapčių. Užaugau dainuodama liaudies dainas, lankydamasi koncertuose. Atėjus į Vydūno mokyklą tokia muzikinė patirtis tęsėsi toliau.

Kokių turite planų, ambicijų? Seksite tėvų pėdomis?

Tikrai nežinau. Dar svarstau, ar tikrai norėčiau sekti tėvų pėdomis, nors tokios minties ir neatmetu. Nemanau, jog būsiu pasaulio garso žvaigždė, sukelsiu revoliuciją ar atvesiu visus žmones į protą... nors buvo toks laikas, - juokiasi. - Dabar mano svajonė - surasti savo gyvenimo kelią, sritį, kurioje galėčiau būti geriausia, laimingiausia ir laimingus daryti kitus.

Ar sunku mokytis, ar pakanka laiko pramogoms, patinginiauti, susitikti su draugais?

Visur reikia ir kantrybės, ir laiko, ir, žinoma, noro. Laisvo laiko tikrai pakanka, jei tik nori ir sugebi jo rasti. Man ne visuomet pavyksta... Mokykloje esame laisvi pasirinkti popamokinę veiklą, aš pati dainuoju chore, groju fortepijonu, prieš keletą metų teko bandyti ir kankles bei Orfo instrumentus. Beveik viską darome ne po vieną, o grupėmis, todėl mokykloje kartu praleidžiame daug gražaus laiko. Aš tai labai vertinu.

Kokia muzika labiausiai domitės, koks žanras, atlikėjai jums patinka?

Klausau įvairios muzikos, daugiausia populiariosios, taip pat džiazo bei svingo. Iš populiarių atlikėjų didžiausias savo simpatijas skiriu dainininkei Amy Winehouse, grupėms "Cold play" ir "Kings of Leon". Iš džiazo muzikantų labai žaviuosi daininke Norah Jones bei muzikantais Dave Brubeck, Count Basie.

Ar, be muzikos, turite dar kitų pomėgių?

Visi mano pomėgiai yra susiję su muzika ir menu, o širdį labiausiai glosto dainavimas bei grojimas. Tiesa, sužavėjo ir mokykloje išbandyta teatrinė patirtis. Teatro būrelyje statėme poetines kompozicijas, kurios dar labai ilgai išliks mano atmintyje. Manau, aktorystė - tai stipriausiai žmogaus vidų sukrečianti veikla. Ji labai turtinga ir įvairialypė, todėl man atrodo be galo žavinga. Labai džiaugiuosi, kad turėjau progą tai pažinti.

Koks jūsų ryškiausias vaikystės prisiminimas? Gal prisimenate pirmąją dainą, kurią dainavo mama, tėtis ar močiutė?

Didžioji dalis mano vaikystės prisiminimų gyvena pas močiutę Kybartų mietelyje, kur praleisdavau ištisas vasaras. Toms vietoms ir žmonėms priklauso šviesiausi vaikiški įspūdžiai, tačiau ne muzikiniai. Pirmąją dainą, kurioje, prisimenu, buvo žodžiai "labas rytas", dainuodavo mama, kai dar visai mažytė nubusdavau iš ryto. Ja prasidėdavo kiekviena mano diena.

Jeigu būtumėte mokyklos direktorė, ką pirmiausiai keistumėte?

Labai tikiuosi, kad taip nenutiks! - juokiasi. - Tačiau net savo fantazijose nesugalvoju greitų ir pozityvių pokyčių, kuriuos galėčiau staiga padaryti, nes jie jau dabar yra daromi nuolatos. Nebent pamojusi burtų lazdele pakeisčiau mokyklos vietą ir grąžinčiau ją į senamiestį...

Kaip save apibūdintumėte pati?

Manau, esu veikli, siekianti tobulėti ir mokytis iš įvairių žmonių ir situacijų. Stengiuosi branginti ir puoselėti santykius su aplinkiniais, skirti jiems dėmesio, daug bendrauti ir mokėti atrasti žmogišką nuoširdų santykį su jais. Tačiau esu nuotaikos žmogus, turiu nepageidaujamų skorpioniškų ydų įgelti kitam žinant jo skaudesnę vietą arba leisti sau būti nelaimingai ir verkšlenti, kai pati sau nepatinku.

Ideali Jonės Girdzijauskaitės gyvenimo diena...

Turbūt tai diena, kai visame pasaulyje bus taika, - juokiasi.