Adomas Zubė: "Norėčiau būti kompozitorius"

Dabar tau atsiskaitymų metas. Ar gerai sekėsi?

Buvo trečios klasės solfedžio egzaminas. Gavau dešimtuką. Mano specialybė - chorinis dainavimas, dainuoju altu. Muzikos mokyklą pradėjau lankyti nuo antros klasės ir norėčiau būti kompozitorius. "Gintarėlio" chore dainuojame nuo "Dainų dainelės" repertuaro iki Miškinio Keturių chorų kūrinio, su vaikais dainuoja ir suaugę vyrai. Jie kažkada augo šiame chore, ir dabar negali jo palikti. Esu maža dalelytė to choro.

Tai dabar jau džiaugsiesi vasara?

Turime vasarnamį Kartenoje prie aerodromo, tėtis skraido sklandytuvu, maudomės. Nuo šių metų pas mus atsikėlė vaikiškų sklandytuvų, vadinamų "kalakutais", mokykla, ir aš mokysiuos skraidyti. Darydavau lėktuvų modeliukus, bet nebėra jiems laiko, dar kurį laiką lankiau modeliavimo būrelį Saviraiškos centre, raketą darėme, lėktuvėlius.

Nuo ketverių metų augai Klaipėdos lėlių teatre, nes tavo tėtis - režisierius, mama - teatro vadybininkė. Padėdavai statyti spektaklius, dirbai apšvietėju...

Man patiko lėlės, persikeldavau į kitą pasaulį, kalbėdavausi su jomis. Tėvo spektakliai įdomūs, žaismingi, bet kartais pakritikuoju. Mama irgi vaidindavo, kol gimė mažasis brolis Motiejus.

Šią gegužę vyko tarptautinis vaikų ir jaunimo lėlių teatro festivalis "Karakumų asilėlis" ir tu buvai vienas iš šešių vaikų komisijos narių.

Kriterijų tikslių nenusistatėm, žiūrėjom, ar lėlės gražios, dekoracijos, efektai. Net neskaičiavau, kiek spektaklių žiūrėjome.

Man įdomiau, kai vaidina gyvi žmonės. Kuo tau patinka lėlių teatras?

Visokių lėlių būna, gali keisti judesius, mimiką, ir atrodo kaip gyvos. Man labiau patinka už animaciją. Buvo tokia šventė, kai pasidariau žmogeliuką medine galva, o kūną iš floristų naudojamos medžiagos. Šiaip vaikštau į teatrą, žiūrėjau ir suaugusiųjų, ir vaikų spektaklius.

Kaip muzika ir teatras ateityje sutilps tavo gyvenime?

Tikriausiai statysiu miuziklus lėlių teatrui. Teatras ir muzika eina kartu, be muzikos teatre atsiveria tuštuma. Bet būna gerų spektaklių ir be muzikos. Būna gražių kūrinių, bet be lėlių. Kažką jau esu parašęs, bet tai dar nerimta - naminė kūryba. Ir rašau scenarijus draugų gimtadieniams, daugiausia tai viktorinos, klausimai apie meną ir mokslą, įsiterpia ir vaidinimai, veiksmas. Dabar jau reikės keisti, atsinaujinti.

Tavo mama sakė, kad pasidėjai knygų kaugę, sakei, kai būsi senas ir turėsi daug laiko - visas perskaitysi.

Patinka nuotykių ir fantastinė literatūra, labai patinka Vytauto Račicko knygos, užkabina, perskaičiau visas "Šlepetės" dalis. Nelabai knygoms yra laiko, juk ir mokykloje reikia prisidėti prie renginių ruošimo. Kuriame ir klasėje viktorinas. Kartą nukabinau sienlaikraštį ir pakabinau kitą, įdomesnį.

Kas tau nepatinka suaugusiųjų pasaulyje?

Nenorėčiau per daug vadovauti vaikams, nes būna tokių suaugusiųjų, kurie išvis - karaliai. Man tėvai duoda daug laisvės, pasitiki manimi, daug ką leidžia. Net nelenda į mano krepšį, o jame paprastai būna natos.

Kada būni laimingiausias?

Kai baigiasi egzaminai, kai gaunu geriausius pažymius. Linksma kažkaip. Kai skraidau - džiaugiuosi.