Dėl nedarbo jaunimas kaltas pats?

Pradėti rengti pasiūlymai dėl jaunimo užimtumo, subsidijuojamų darbo vietų, darbdavių skatinimo programų... Tačiau užsimerkta prieš tokių metodų trumpalaikiškumą – neturinčiam darbo bandoma jį surasti, numojant ranka į bedarbio iniciatyvą. Žvejui siekiama įduoti paruoštą žuvį vietoje to, jog paskolinti meškerę tos žuvies sugavimui.

Norinčių – daug, tinkamų – mažai

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai patvirtino, kad didžiausią dalį ieškančių darbo sudaro jauni, vos mokslus baigę asmenys, dar neturintys darbo patirties.

„Dažniausiai sulaukiame neseniai pabaigusių studijas jaunuolių. Norinčių dirbti parduotuvėje ar sandėlyje taip pat pasitaiko tarp vyresnio amžiaus vyrų“, - pasakojo Olga Malaškevičienė.

Pasak pokalbininkės, net tarp pretenduojančių į žemiausias pareigas įmonėje pasitaiko tokių, kurie neatitinka keliamų reikalavimų. Dažnai tai įvyksta ne tik dėl norinčiojo įsidarbinti kaltės, bet ir dėl esamos bendros situacijos darbo rinkoje, kuomet nėra sudarytų sąlygų įgyti reikalingų žinių ar sugebėjimų.

„Tinkamą darbuotoją surasti nėra paprasta. Kasininkų, kurių mums daugiausia ir reikia, Lietuvoje apskritai niekas neruošia, todėl surasti žmogų, turintį patirties ar bent teorinį pasiruošimą yra keblu. Dažniausiai tenka priimti nepatyrusius žmones, kuriuos patys ir apmokome“, - teigė ji.

Kaip aiškino O. Malaškevičienė, dar sunkiau yra surasti specifinių įgūdžių darbuotoją, pavyzdžiui technologą. Taip pat problemų iškyla bandant rasti darbuotoją aukštoms pareigoms užimti.

Nesugeba savęs įvertinti

Tuo tarpu „SEB bankas“ personalo departamento direktorė Edita Znutienė teigė, jog kai kurie bedarbiai nesugeba kritiškai įvertinti savo sugebėjimų.

„Tarp ieškančių darbo tikrai yra gerų, kvalifikuotų specialistų, turinčių pakankamai kompetencijos užimti siūlomas pareigas. Vis dėlto pastebime, kad nemažai besikreipiančiųjų nesigilina į siūlomo darbo pobūdį, neįvertina savo kompetencijos ir neatsižvelgia į reikalavimus bei organizacijos veiklos specifiką“, - teigė vieno didžiausių bankų Lietuvoje atstovė.

E.Znutienė taip pat patvirtino, jog didžiąją dalį norinčių įsidarbinti sudaro jauni žmonės, bandantys pradėti savo karjerą. Pašnekovės teigimu, pastebimas ir sezoniškumas, kuriam įtakos galimai turi jaunimas – pavasarį ir rudenį paprastai besikreipiančių skaičius išauga. Tokie pokyčiai vyksta dėl paskutines mokslų dienas skaičiuojančių studentų ir tų, kurie baigę mokslus nusprendžia vasarą paskirti poilsiui, darbo paieškas palikdami rudeniui. 

Tinkamų žmonių darbdaviai priversti ieškoti

Mitą apie tai, jog norinčių ir galinčių dirbti yra nors vežimu vežk, o vienintelė problema – darbo vietų trūkumas, ir toliau griauna didieji Lietuvos darbdaviai. Štai tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė neneigia, jog tinkamų darbuotojų ieškoma ne tik tarp pašalinių, tačiau ir tarp savų žmonių.

Čia norintiems kilti karjeros laiptais sudaromos sąlygos dalyvauti konkurse, kurio metu jau esamas darbuotojas gali užimti aukštesnes pareigas. Tokioms paieškoms nepasiteisinus, bandomi ir visi kiti būdai – apie laisvas darbo vietas pranešama skelbimais internete, spaudoje, pačiuose prekybos centruose.

Panašius specialistų verbavimo būdus naudoja ir bankininkai – šiuo metu „SEB“ bankas personalą pildyti bando viešai skelbdami paiešką. Nepamirštami ir esami darbuotojai – priklausomai nuo situacijos ir pareigų, dažnai būtent jiems suteikiamos sąlygos užimti aukštesnį postą.

Vadinamąja „galvų medžiokle“, kai reikalingo specialisto paieškai samdomi personalo atrankos subtilybes išmanantys profesionalai, minėtos įmonės neužsiima – tikimasi, jog darbo rinkoje savaime atsiras tinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.

Bedarbius vienija tos pačios klaidos

Tiek bankininkai, tiek prekybininkai teigia susiduriantys su tomis pačiomis ieškančių darbo daromomis klaidomis, kurios dažnai ir pakiša koją bent jau būti pakviestiems į pokalbį.

Banko personalo departamento direktorė atskleidžia, jog dažniausiai tenka skaityti šabloniškai parašytus elektroninius laiškus, kuriuose neįmanoma rasti jokio susidomėjimo norimomis užimti pareigomis.

„Dažnai matome, kad motyvaciniai laiškai yra bendro pobūdžio, neatskleidžiantys susidomėjimo konkrečiu siūlomu darbu ir apskritai pačia organizacija“, - pasakoja Edita Znutienė. „Kandidatų motyvaciją dirbti vertiname pokalbio metu. Svarbu, kad jie pasiruoštų pokalbiui dėl darbo, giliau pasidomėtų organizacijos veikla, apgalvotų savo lūkesčius ir kokią naudą jie gali duoti galimam darbdaviui.

Vertiname, kai žmonės kalba atvirai, atskleidžia savo patirtį ir elgesį darbe. Mes taip pat stengiamės būti atvirais ir suteikti pakankamai informacijos apie darbo pobūdį ir organizacijos kultūrą. Tikime, kad kuo daugiau galėsime atsiverti vieni kitiems, tuo sėkmingesnę partnerystę galėsime užmegzti“, - teigė ji. 

Tokiai nuomonei pritaria ir „Maxima“ atstovai, esmine klaida įvardinantys šabloniškumą.

„Žmogus pats tiksliai nežino, ko nori. Tuomet jis motyvacinį laišką parašo taip, kad tiktų į kelių pareigybių konkursus. Tačiau patyrę darbdaviai tą iš karto pastebi. Vis dėlto gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas yra svarbiausia dalis, norint būti pakviestam į pokalbį, kurio metu ypač vertinamas žmogaus punktualumas, išvaizda ir gebėjimas aiškiai dėlioti mintis“, - patirtimi dalinosi prekybos tinklo atstovė spaudai.

Sugebėjimus reikia mokėti parduoti

Didieji darbdaviai vieningai teigia, jog Lietuvoje darbo jėgos yra pakankamai. Aukštojo mokslo įstaigos ruošia specialistus, kurių įgūžių užtenka laisvoms darbo vietoms. Problema – žinių bagažą sukaupę asmenys nesugeba savęs pristatyti potencialiam darbdaviui ir „parduoti“ turimų sugebėjimų.

Tarp minimų patarimų dažniausiai skamba raginimas įvertinti savo realias galimybes bei gyvenimo tikslus. Darbdaviai ypač brangina darbuotojus, kurie yra pasiruošę prisiimti atsakomybę – to labai dažnai trūksta neseniai mokslus baigusiam jaunimui. Jeigu visai neseniai pramiegota paskaita pasekmių neturėdavo, tai darbo rinkos sąlygomis tokios klaidos retai atleidžiamos ir gali būti išvengiamos tik pačiam darbuotojui emociškai subrendus siūlomam darbui.

Patirtis kartais ir neturi didelės įtakos – prekybos tinklo atstovai pasakoja apie tai, jog ne kartą yra įdarbinę jaunus nepatyrusius žmones, kurie parodę iniciatyvą ir norą dirbti per trumpą laiką įsitvirtindavo ir pasiekdavo nuostabių rezultatų.

Taip pat siūloma nepamiršti asmeninių pomėgių bei veiklos – galbūt neturintis patirties žmogus užsiima savanoryste, yra įsitraukęs į kitas oganizacines veiklas. Tokie užsiėmimai parodo žmogaus gebėjimą planuoti, veikti, orientuotis į rezultatą ir yra patrauklūs darbdaviui.

Vidinės motyvacijos ir noro svarbą pabrėžia ir bankininkai – pasak jų, iniciatyvus bei siekių turintis žmogus visada gaus būdą įgyti žinių praktikos ar mokymų metu. Šie būdai suteikia galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje net ir žmonėms, neturintiems reikiamos kvalifikacijos, net nekalbant apie teorines žinias sukaupusį ir aukštąjį mokslą baigusį jaunimą.