Linas Kleiza: Tampame vis tikresne komanda

Puolėjas pripažino, kad per pirmojo etapo kovas lietuviai nelaukdavo paskutinės atakos fazės ir kamuolius komandos draugams perduodavo tuomet, kai šie būdavo ne itin gerose pozicijose. 

Anot Kleizos, antrajame etape rinktinės žaidėjai kiek labiau atsipalaidavo ir ėmė išnaudoti kiekvieną atsiradusią progą atakuoti krepšį. 

„Šiame čempionate visos komandos apylygės, todėl su kuo žaisime ketvirtfinalyje, ne taip jau svarbu. Manau, kad per šį etapą jau turėtume demonstruoti geriausią savo krepšinį“, – po solidžios pergalės prieš Belgijos rinktinę tvirtino Kleiza. 

Atkrintamosiose varžybose mūsiškiams gali tekti itin pajėgios komandos – čempionato šeimininkai slovėnai, nugalėtojų titulą ginantys ispanai, iki vakar vakaro be pralaimėjimų žengę italai, taip pat Graikijos ar Kroatijos komandos. 

– Linai, kas šiandien lėmė pergalę? – žurnalistai paklausė Kleizos.
– Šiandien gerai žaidėme kaip komanda, kamuolys gerai judėjo, buvome užsidegę gindamiesi ir matote rezultatą. 

– Ar prieš rungtynes nebuvo sunku susikaupti? Visgi Belgija nėra krepšinio šalis.
– Nemanau, kad sunku. Stengėmės gerinti savo žaidimą, išlikti gerai nusiteikę. Turime pajusti vienas kitą, kaip per paskutines keletą rungtynių. Reikia judėti į priekį, nes tuoj prasidės lemiamos kovos.

– Ar dėl paskutinių 5 minučių treneris davė daug velnių?
– Aišku, gavome velnių dėl paskutinių penkių minučių. Neišlaikėme to žaidimo ritmo, kurį turėjome išlaikyti ir paleidome varžovus, daug klydome. Turėjome žaisti visas 40 minučių, bet ne 35. 

– Ar puolant atsirado daugiau improvizacijos?
– Nemanau, kad daugiau improvizacijos. Problema buvo ne čia. Paprasčiausiai mums trūko laisvumo, žaidėme kaip robotai, nestatėme užtvarų, kai reikėjo jas statyti ir žiūrėdavome į paskutinę derinio fazę, kai viskas turi atsitikti. O kaip iki jos prieiti – negalvodavome. Tai ir buvo didžiausia mūsų problema. 

– Ar solidesni rezultatai parodo gerėjančią sportinę formą, ar didesniu skirtumu laimite dėl silpnesnių varžovų?
– Belgai visai nebloga komanda, tačiau mes jau pradėjome pajusti žaidimą. Nugalėjome prancūzus, ėmėme žaisti laisviau ir jausti vienas kitą. Tampame vis tikresne komanda. O grupės varžybose teko žaisti daug labai sunkių rungtynių, bet rinktinės ten nebuvo tokios stiprios, kaip atrodo. Paprasčiausiai nežaidėme savo gero ir komandinio krepšinio. Daug kur skubėdavome, daug kur eidavome aklai. Tai labai matėsi ir krepšinis atrodė labai sunkus, negražus akiai, tarsi gimdėme. Dabar šiek tiek atsipalaidavome, žaidžiame laisviau, visi stengiasi išnaudoti situacijas. Jeigu esi laisvas – mesk. Pataikysi ar ne – kitas klausimas. Jeigu duoda – reikia tą daryti, o ne kažko ieškoti ir grūsti kamuolį ten, kur jau laukia žmonės. Visi ėmėme žaisti laisviau, labiau pasitikime savo jėgomis, tačiau kuo toliau, tuo bus sunkiau. Privalome kelti savo žaidimo kokybę, o iškopus į ketvirtfinalį laukia tik vienos rungtynės. Nežinia kas bus, kaip bus, bet jau būsime pasirengę ir turėtume tikrai demonstruoti savo geriausią krepšinį.