Jonas Kazlauskas: "Padariau klaidų keisdamas žaidėjus, bet pretenzijų vyrams nėra"

Nepaisant nesėkmės, strategas liko patenkintas komandos pasirodymu čempionate. Ar prie komandos vairo liks ir toliau, 8 iš 11 rungtynių Slovėnijoje laimėjęs Kazlauskas dar nežino.

– Treneri, kokios priežastys lėmė pralaimėjimą finale? – „BasketNews.lt“ paklausė Kazlausko.

– Negaliu teigti, kad taip pabaigti čempionatą yra malonu. Kai pralaimi finale, yra gana liūdna. Po pergalės prieš kroatus turėjome sidabrą kišenėje, visi norėjo daugiau. Tačiau yra taip, kaip yra. Finale mus nužudė antrasis ketvirtis. Keletą blogų keitimų padariau ir aš. Buvo momentas, kai negalėjau į aikštę atgal sugrąžinti pagrindinių žaidėjų. Buvo iškilęs klausimas, ar toliau žaisti su pagrindiniais krepšininkais, ar kažkiek duoti jiems pailsėti. Buvo kaip buvo, tačiau tos minutės susiklostė itin prastai. Varžovai žaidė šauniai, pataikė keletą sunkių metimų, „ištraukė“ mus iš po krepšio, o tai lėmė labai daug. Smarkiai pralaimėjome kovą dėl atšokusių kamuolių, o tai neleido kontroliuoti rungtynių.

– Puolime per visą susitikimą atkovoti tik du kamuoliai. Kodėl taip įvyko? Galbūt varžovai mūsų žaidimą išanalizavo geriau?

– Varžovai sužaidė labai gerai, o mes nesužaidėme. Nemanau, kad jie buvo mus daugiau išanalizavę, nei mes juos. Mes gana neblogai gynėmės prieš Parkerį, bet „atsidarė“ kiti žaidėjai. Ypač Batumas, kuris pataikė kelis svarbius tritaškius ir išplėtė visą mūsų gynybą. Taip pat, kaip ir minėjau, Diaw keletą kartų per lengvai iš po krepšio pelnė taškus, o tai varžovams suteikė labai didelį postūmį. Vėliau buvo labai sunku. Netrūko skubotų metimų, neradome vienijančių gijų.

– Ar mūsų jauni žaidėjai buvo pasirengę tokio lygio finalui?

– Prieš Europos čempionatą būčiau pasakęs, kad antra vieta yra labai gera. Bet kai turi antrą vietą, po pralaimėjimo... Aišku, tai yra didelis pasiekimas, kurį pradėsime vertinti tik po kurio laiko. Žmogus yra toks sutvėrimas, kuriam visuomet norisi kažko daugiau. Aišku, kai kurie jauni žaidėjai perdegė. Bet komanda yra komanda, treneris atsakingas už viską. Tai reiškia, kad labiausiai kaltas aš.

– Kodėl antroje čempionato dalyje beveik nežaidė Kšištofas Lavrinovičius?

– Mes turėjome pakankamai daug aukštų žmonių. Antroje turnyro pusėje jo pozicijoje įsižaidė Kleiza, keletą mačų sužaidė Motiejūnas. Kuomet jie pelnydavo taškus ir labai gerai gynėsi – ko mums užteko – Lavrinovičiaus pagalbos neprireikė. Finale buvo momentas, kuomet kirbėjo mintis jį išleisti. Bet ar yra teisė rizikuoti, kai kiti gerai žaidžia?

– Finalo išvakarėse kalbėjote gana mįslingai. Ar norėsite su komanda važiuoti į pasaulio čempionatą Ispanijoje?

– Visų pirma, su federacija reikia aptarti šį čempionatą. Tegul federacija įvertina pasirodymą. Ar tu pralaimi, ar laimi, turi įvykti pokalbis. Dabar nenoriu „ant karštųjų“ nieko pasakyt, nes gali kilti bereikalingas ažiotažas. Visi žino, kad skolą Arvydui aš atidavęs. Kas bus ateityje – pamatysime.

– Įrodėte, kad su šia komanda galima iškovoti titulus. Galbūt norisi ko nors daugiau?

– Taip, ši komanda yra ir talentinga, ir jauna. Žinoma, labai daug traukia vyresni žaidėjai, bet kalbėti apie tai, kad Kleiza, Kalnietis ar Mačiulis yra veteranai – jokiu būdu negalima. Aišku, šiai komandai trūksta „perimetro“ žaidėjų, bet ar mes turime geresnių už tuos, kurie buvo čia? Tai – didžiulis klausimas. Manau, kad dabar neturime. Reikia mąstyti, kaip juos užsiauginti. Labai gerai, kad patekome į pasaulio čempionatą. Neprarandami metai, į pasirengimo programą bus galima įtraukti daugiau jaunų žaidėjų. Viską vertinu labai teigiamai. Negaliu įverinti labai gerai, tačiau tikrai vertinu gerai.. Niekas negali komandai prikišti, kad ji nesikovė, nerodė charakterio. Buvo sunkių akimirkų, bet išlipome garbingai. Finale nepasisekė. Gyvenime būna ir taip.