Jonas Kazlauskas: Jaudinomės, nes esame minkštesnio charakterio

„Negaliu sakyti, kad viską lemia amžius, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ tvirtino Kazlauskas. – Lietuvos krepšininkų charakteris kitoks. Nenoriu minėti pavardėmis.“

Lietuvos rinktinės amžiaus vidurkis – 27,8 m., kai serbų – 23,8. Tai nesutrukdė jiems pirmosiose Europos čempionato rungtynėse 63:56 nugalėti favoritais laikytus lietuvius.

– Kodėl nepavyko iškovoti pergalės? – žurnalistai paklausė Kazlausko.

– Viena pralaimėjimo priežasčių – jaudulys. Su juo nesusitvarkėme. Neišvengėme skubotų sprendimų. Čempionatas ilgas. Ankstesnių pirmenybių istorijoje ekipos, ne kartą pralaimėjusios pirmąsias rungtynes, atsitiesdavo. Tikrai nenorėčiau galvoti, kad kai kuriems žaidėjams užtenka to, kad pateko į dvyliktuką. Tikiuosi, jog jie atsiskleis ateityje. Šiandien buvome visiškai kita komanda. Serbai nenustebino, o žaidė savo žaidimą, kurį demonstruoja pastaraisiais metais, ir mus apdaužė bei primušė. Nesusitvarkėme su savo nervais bei emocijomis.

– Kodėl nepavyko sustabdyti Serbijos rinktinės vidurio puolėjo Nenado Krstičiaus?

– Bet kokiu atveju kaltę visada turi prisiimti treneris. Galbūt pasakiau kažkokį ne tokį žodį. Mačo pradžioje Krstičius lėmė per didelį mūsų deficitą. Paskui broliai Lavrinovičiai šiek tiek koregavo mūsų žaidimą. Vieną akimirką atrodė, kad pagausime savo ritmą, bet skuboti metimai ir skuboti sprendimai lėmė pralaimėjimą.

– Kodėl nebuvo dvigubinama gynyba prieš Krstičių?

– Todėl, kad varžovai turi daug kitų pavojingų žaidėjų. Jei pradėsime dvigubinti, Nenadas labai gerai numetinės kamuolį laisviems ekipos draugams. Krstičius visiems įmeta 15–20 taškų. Šiandien Nemanja Nedovičius įmetė per daug taškų. Per daug taškų ir Nemanjos Bjelicos sąskaitoje. Žinoma, Nenadas taip pat surinko per daug taškų. Galėjome gintis geriau, bet kartas darėme kai ką kitą, o ne tai, ką buvome sutarę atlikti.

– Favoritų etiketė padarė meškos paslaugą?

– To ir bijojau. Kai prieš rungtynes kalbama per daug gražiai, tuomet lauk blogo.

– Kas trukdė geriau pasirodyti Jonui Valančiūnui ir Donatui Motiejūnui?

– Jeigu viską žinočiau, būčiau dievas. Galiu tik spėlioti. Tikiuosi, jog ateityje jie sužais daug gerų susitikimų Lietuvos rinktinėje. Koją pakišo jaudulys.

– Antroji dvikova su makedonais bus ne mažiau sunki?

– Čia visos rungtynės sunkios. Tai vadinamoji Jugoslavijos mokykla. Nebus jokių broliukų. Visos ekipos prieš Pabaltijo komandas. Mes irgi turime parodyti savo jėgą.

– Dažnai minėjote jaudulį. Kodėl vyresnė Lietuvos komanda jaudinosi labiau?

– Negaliu sakyti, kad viską lemia krepšininkų amžius. Reikia žiūrėti, kokiuose klubuose rungtyniauja serbai ir kur jie yra lyderiai. Jų svarbiausiam žaidėjui 30 metų. Lietuvos krepšininkų kitoks charakteris. Reikia pažiūrėti į kai kuriuos žaidėjus. Nenoriu minėti pavardėmis. Statistika nulemia 15 minučių.

– Vadinasi lietuvių charakteris šiek tiek minkštesnis?

– Ne šiek tiek.