Prancūzija skolinga iki ausų

Bendra šalies valstybės skola antrąjį metų ketvirtį sudarė 2,023 trln. eurų, arba 95,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo nacionalinės statistikos agentūros INSEE duomenys.

Pagal Europos Sąjungos taisykles valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP. Tačiau, kaip skelbia ta pati INSEE, vien tik pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės skola siekė 1,995 trln. eurų, arba 94 proc. BVP.

Prancūzija jau kurį laiką neatitinka ES keliamų reikalavimų ir dėl šalies biudžeto deficito, kuris pagal ES taisykles turi nesiekti 3 proc. BVP.

Paryžius iki kitų metų žadėjo sumažinti biudžeto deficito rodiklį iki žemiau nei 3 proc. ribos, bet rugsėjį netikėtai paskelbė, kad šį terminą nukeliąs iki 2017 metų.

Šįmet Prancūzija prognozuoja, kad šalies biudžeto deficitas sieks 4,4 proc. BVP, kitais metais - 4,3 proc.

Prancūzijos ekonomikos augimas pirmuosius šių metų ketvirčius buvo nulinis. Šios šalies finansų ministras Mišelis Sapinas (Michel Sapin) viliasi, jog per metus šalies BVP ūgtels 0,4 proc., ir prognozuoja, kad ekonomikos augimas tiek šiemet, tiek ir kelerius ateinančius metus išliks silpnas.

Viešojo sektoriaus išlaidas iki 2017 metų planuojama sumažinti 50 mlrd. eurų.

Jeigu Prancūzijos skolą palygintume su Lietuva atsižvelgdami į jos skaičių, gautume 350 mlrd. litų skolos kuprą...

Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normą iki 0,05 proc., t.y. pinigai jau duodami veltui.

Depozitų procentas, t.y. ta suma, už kurią komerciniai bankai laiko savo pinigus Centriniame banke, yra minusinis - už pinigų laikymą jau reikia mokėti.

Tai daroma stengiantis kuo daugiau pinigų išmesti į rinką tikintis, kad tai įsuks vartojimo ratą. Tačiau jis neįsisuka, nes skolų kupra yra tokia didelė, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys supranta, jog nėra kito kelio - reikia pradėti taupyti ir gyventi pagal realiai uždirbamas pajamas.

Tačiau pažvelkime į Prancūziją, kuri vis dar kalba apie stebuklingą savo ekonomikos atgaivinimą. Šalies biudžeto deficitas jau daug metų yra didesnis negu tie sutarti 3 proc. BVP. Jokių perspektyvų nematyti.

Toliau - užsienio prekybos balansas yra minusinis, t.y. į minusą einama po keliasdešimt milijardų eurų kasmet. Be to, Prancūzijoje yra vieni didžiausių vidaus mokesčių visoje ES. Ta mokesčių našta labiausiai pjauna smulkųjį ir vidutinįjį verslą, o stambusis verslas yra visokeriopai dotuojamas valstybės - jeigu valstybė to nedarytų, stambiosios įmonės seniausiai būtų bankrutavusios. Žiūrėkime dar toliau - Prancūzija neša milžinišką socialinę naštą, nes jie prisiima imigrantus, kasmet šimtais tūkstančių.

Dauguma tų imigrantų atvažiuoja ne dirbti, o gauti pašalpas. Toliau - buitinė gamyba yra iškelta į Aziją.

Tai kur tas entuziazmas, kuriuo galėtų būti paremta Prancūzijos galimybė išmokėti skolas?