Ne visi nori padėti skandinamai Graikijai

Dž.Osbornas kalbėjosi telefonu su savo kolegomis prieš vakarykštį finansų ministrų posėdį Briuselyje ir reiškė Britanijos nenorą dalyvauti paramos programoje.

„Mūsų kolegos iš euro zonos aiškiai išgirdo mūsų žinią, kad šiuo atveju Britanijos parama euro zonos finansinėms programoms bus nepriimtina, - teigė vienas iš šaltinių Britanijos ižde. - Mintis, kad Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojų pinigai bus skiriami naujausiai Graikijos paramai, atrodo netinkama.“

2010 metais šalies premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) paskelbė susitaręs, kad paramos fondas, prie kurio prisidėjo visos 28 ES narės ir kuris pavadintas Europos finansinės padėties stabilizavimo priemone (EFSM), daugiau nebebus naudojamas nurašyti euro zonos valstybių skoloms, kaip tai buvo daroma remiant Airiją ir Portugaliją. Tik 19 euro zonos regiono narių bus atsakingos už skolų nurašymą, o tokių atvejų kaip Graikijos krizė metu bus naudojamas naujas fondas.

Tiesa, dar užvakar Didžiosios Britanijos žiniasklaida pranešė, kad Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) pasiūlė atgaivinti EFSM fondą ir panaudoti jį išlaidoms padengti teikiant Graikijai trumpalaikes paskolas. D.Kamerono atstovas spaudai nurodė, kad premjeras tikįs - originalusis susitarimas galioja ir EFSM vėl naudojamas nebus.

Vakar paaiškėjo, kad Graikija laiku nepervedė savo eilinės 456 mln. eurų įmokos už suteiktą paskolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Tokia informacija pateikiama oficialioje tarptautinės organizacijos svetainėje.

TVF atstovas Džeris Raisas (Gerry Rice) pranešė, kad šiuo metu, po to, kai šalis praleido įmoką ir praėjusį mėnesį, bendroji Graikijos skola fondui sudaro 2 mlrd. eurų. Taip pat jis pareiškė, kad TVF direktorių valdyba žino apie tai, kad liepos 13 d. Graikija savo įmokos nepateikė.

„Graikijos vyriausybės prašymą pratęsti birželio 30 dienos skolos grąžinimo terminą, kaip tikimasi, direktorių taryba apsvarstys per kelias ateinančias savaites“, - sakė Dž.Raisas.

Kiek anksčiau TVF, vienas iš tarptautinių Graikijos kreditorių, pareiškė esąs pasirengęs padėti šalies vyriausybei, jeigu gaus tokį prašymą.

Dar birželio pabaigoje Graikija pirmą kartą laiku nesumokėjo TVF 1,6 mlrd. eurų vertės skolos - tai reiškė šalies finansinių įsipareigojimų nevykdymą.

Svarbiausi susitarimų su Graikija punktai

Graikija turi racionaliau sutvarkyti PVM sistemą ir išplėsti mokestinę bazę, o tai gali reikšti įvairių lengvatų turizmui, kurui, nekilnojamam turtui ir žemdirbystei panaikinimą;

Privalo pagerinti pensijų sistemos ilgalaikį tvarumą, o tai būtų dalis esminės pensijos reformos. Tai galėtų reikšti pensinio amžiaus ilginimą nuo 62 metų iki 67 metų arba galimybę išeiti į pensiją 62-ejų, jei asmuo turi 40 metų darbo stažo;

Perkelti nuostatas, leidžiančias automatinį šalies išlaidų mažinimą esant nuokrypiams nuo iškeltų tikslų;

Iki liepos 22 d. turi būti priimti Civilinio kodekso pakeitimai, kurie iš esmės paspartintų bylinėjimosi procesus ir perkelti į savo teisę Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (angl. Bank Recovery and Resolution Directive) su Europos Komisijos pagalba. Šis sprendimas leistų gelbėti Graikijos bankus ne tik centriniam Graikijos bankui, kaip yra numatyta dabar, bet visai Europos bankinei sistemai;

Mainais į tai kalbama apie galimybę pratęsti Graikijos skolų terminą ir įšaldyti jiems priskaičiuotas palūkanas, tačiau šią sumą neplanuojama mažinti;

Pasiektas susitarimas dėl Graikijoje planuojamo įsteigti 50 mlrd. eurų fondo, į kurį pinigai turėtų suplaukti privatizuojant šalies turtą, pavyzdžiui, valstybines įmones ar valstybinius bankus. Pusė šių pinigų būtų skirta Graikijos bankų likvidumui užtikrinti, likusi dalis dalijama pusiau ir skiriama paskoloms grąžinti bei Graikijos ekonomikai skatinti;

Jeigu Graikija susitarimų nesilaikytų ir nesiimtų reformų, jau yra aišku, kad didelė dalis euro zonos šalių narių galėtų Graikiją pašalinti iš euro zonos, apie tai, kad tokiam scenarijui pasiruošta, jau pareiškė 16 iš 19 euro zonos narių. Jei Graikija nesulauktų papildomos paramos, šalis susidurtų su nemokumu, tokiu atveju Europos Sąjungos teikiama pagalba būtų labai ribota: būtų galima tikėtis tik tų instrumentų, kurie leidžia teikti pagalbą visiems Europos Sąjungos piliečiams.

Rasa Alejūnaitė, Atėnuose gyvenanti lietuvė:

Atostogaujantiems Graikijoje šiuo metu nėra jokių problemų - jie tiesiog turi kitą statusą, todėl gali ir išsigryninti pinigus arba atsiskaityti kortelėmis ten, kur jas priima. Turint galvoje, kad daug kas važiuoja į įvairias salas ar nedidelius kaimelius, gali taip nutikti, kad ten tikrai ne visos parduotuvės ar tavernos priims korteles. Bet tai nepriklauso nuo dabartinės situacijos šalyje, nes jie tiesiog gali neturėti tos sistemos. Aišku, dėl šių priežasčių patartina visada turėti grynųjų pinigų, kaip tam tikrą atsargumo priemonę.

Mums, čia gyvenantiems, kol kas nelabai aišku, kaip viskas išsispręs. Tačiau manome, kad kaip nors išsispręs. Bankai greičiausiai artimiausiu metu bus atidaryti, jeigu Graikijos parlamentas balsuodamas patvirtins Briuselyje pasiektą susitarimą. Dabar mums, turintiems sąskaitas bankuose, yra apribojamas lėšų išgryninimas iki 60 eurų per dieną. Tarkime, jeigu viena sąskaita atidaryta penkių asmenų vardu, tai visi penki gali pasiimti po 60 eurų. Taigi iš tikrųjų nėra jokios tragedijos, visuose bankomatuose yra pinigų, manau, kad šis siaubas buvo „pučiamas“ šiek tiek specialiai...

Vietiniai žmonės gali kuo puikiausiai atsiskaityti visur, kur tik įdiegta kortelių sistema - parduotuvėse, degalinėse, kavinėse, viešbučiuose ir t.t. Nėra kažkokio atsiskaitymo limito, tiesiog viskas vyksta pagal kitados pasirašytą sutartį su banku ir priklauso nuo turimos kortelės tipo. Kitaip sakant, šiuo atžvilgiu padėtis niekuo nesiskiria nuo to prieš krizę buvusio laikotarpio.

Tie, kurie dirba valstybinėse įmonėse, ir toliau vaikšto į darbą. Į šią situaciją skirtingai reagavo privatus verslas. Kai kurios firmos stengėsi nelaikyti sąskaitose pinigų, nes buvo kalbų, esą gali būti nukarpymų, kaip buvo Kipre. Firmų sąskaitose kartais būna didelės sumos, todėl jos bijojo laikyti tuos pinigus ir atliko visus įmanomus atsiskaitymus kuo greičiau, kad tik lėšos neužsigulėtų. Kitos firmos elgėsi atvirkščiai ir sustabdė visus mokėjimus. Priklausė ir nuo to, kaip buvo atsiskaitoma su konkrečiu verslu. Pavyzdžiui, prekybos centrai, su kuriais klientai atsiskaito iš karto, stengėsi išsiųsti visus pinigus ir atsiskaityti su tiekėjais.

Visose salose, išskyrus žemyninę dalį, veikia visi viešbučiai ir tavernos. Nebent kažko iš maisto produktų galbūt nėra atvežta į atokesnes vietoves, tačiau visi verslininkai ruošiasi sezonui iš anksto ir yra visko prisipirkę. Miestuose dėl maisto nėra jokių problemų - kas ką nori, tas tą ir perka, be to, nematyti ir jokių eilių. Galima sakyti, kad gyvename normalų gyvenimą.

Tačiau senokai čia gyvenimas yra gana sunkus ta prasme, kad apie 50 proc. jaunimo neturi darbo. Tiesiog yra bendra situacija ir yra kiekvieno asmeninė situacija. Žmonės, kurie neteko darbo, dabar gyvena prastai ne dėl to, kad šiandien neveikia bankai. Kai yra produktyviausias jaunų žmonių amžius, kai jie turi kurti šeimą, gimdytis vaikus, padėti savo tėvams, jie sėdi be darbo ir yra išlaikomi savo tėvų arba giminaičių. Graikijos šeimoje priimta vieniems kitus visada palaikyti, padėti, viskuo dalytis. Labiausiai kenčia būtent šie žmonės, kurie neturi pajamų ir negali susirasti darbo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“