Latvijai įsivedus eurą, šalies BVP per šešerius metus išaugtų 8 mlrd. eurų

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo "Dienas Bizness".

Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.

Latvijos centrinis bankas priėjo prie išvados, kad prisijungimas prie euro zonos pagerins ne tik valstybės reitingą, bet ir jos finansinę padėtį. Kitų šalių patirtis rodo, kad įvedus eurą užsienio prekybos apyvarta turėtų išaugti, nes įmonės išplės savo eksporto veiklą. Banko apskaičiavimais, eksporto apimtys turėtų išaugti 5 proc.

Be to, per pirmuosius metus po euro įsivedimo šalies BVP turėtų išaugti papildomai 145 mln. latų, o iki 2020 m. bendrasis vidaus produktas būtų jau 8 mlrd. eurų didesnis nei tuo atveju, jeigu šalis būtų likusi už euro zonos ribų. 2014 metais galima būtų prognozuoti papildomą 0,6 proc. BVP prieaugį, 2016 m. - 2,5 proc., 2020 m. - 7,4 proc. prieaugį.

Pasak DNB ekonomisto Peterio Strautinio, likvidavusios savo nacionalines valiutas, šalys netenka galimybės prisitaikyti prie neprognozuojamo pasaulio. Be to, nežinomos artimiausios euro zonos perspektyvos. Keisti monetarinę politiką Latvijai nėra jokios prasmės, nes eksportas auga, infliacijos lygis neviršija normos, o krizės pamokos leido suprasti, kad fiskalinės politikos kultūra giliai įleido šaknis. Visa tai skatina manyti, kad euro įvedimas neatsilieps šalies biudžeto deficitui.

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, didžiausios išlaidos prisijungiant prie euro zonos Latvijoje tektų privačiam sektoriui (0,45-0,9 proc. BVP). Valstybės sektoriuje, Finansų ministerijos prognozėmis, išlaidos euro įsivedimui sieks 12,2 mln. eurų. Be to, Latvijai teks skirti savo indėlį į Europos stabilizavimo fondą - 199 mln. eurų per pirmuosius penkerius metus.

Atsakydamas į rinkos dalyvių susirūpinimą dėl galimo kainų augimo įsivedus eurą, Latvijos centrinio banko Monetarinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Uldis Rutkastė pastebėjo, kad šalyse, prisijungusių prie euro zonos, infliacija išaugo vidutiniškai 0,23-0,69 proc., Estijoje vartojimo kainos išaugo 0,3 proc.