Keliaujantiems traukiniais į Londoną – blogos naujienos

Turbūt būtų buvę sunku neatkreipti dėmesio į dar metų pradžioje išaugusias viešojo susisiekimo paslaugų kainas. Vidutiniškai vienas savaitinis, mėnesio ir metų kelioninis bilietas Londone nuo sausio pabrango 5,9 %.

Kai kuriais atvejais, jeigu keliauti į darbą ir atgal tenka iš Rytų Londono kertant pirmąją zoną ir kelionę toliau tęsti link sostinės Vakarų arba Pietvakarių, transporto išlaidos galėjo padidėti ir 11 %.

 

Keliaujantiems traukiniais (National Rail) kelionės kaina taip pat išaugo vidutiniškai apie 7 %. Kaip ir per paskutinius keletą metų, taip ir šiemet kainos stiebėsi į viršų, tačiau dėl sumažėjusių žmonių realiųjų pajamų, viešajam transportui kasmet tenka skirti vis didesnę asmeninio biudžeto dalį.

 

Be to, pastaruoju metu aistras dar labiau kurstyti bando šalies vyriausybė, ne per seniausiai paskelbusi apie planus efektyvinti tarpmiestinių traukinių vėžei skiriamą finansavimą 1 mlrd. svarų sterlingų per metus.

Dėl to privačioms geležinkelio kompanijoms–operatorėms, valdančioms bei administruojančioms šalies geležinkelio tinklą įstatymiškai bus suteikta daugiau galių nustatant bilietų kainas savo klientams.

 

Geležinkeliečių profsąjungos nepritaria tokiam žingsniu, mat ir toliau būtų karpomi aptarnaujančiojo personalo, pirmiausiai bilietų kontrolierių, etatai. Tačiau tikriausiai nesutikti būtų nelengva, jog vietoje vieno ar dviejų kontrolierių pastačius papildomų bilietų skenavimo terminalų stotyse, tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių švaistymas šioje vietoje sumažėtų.

 

Taip pat vyriausybės atstovai rekomenduoja dar kartą peržiūrėti tarpmiestiniais traukiniais keliaujančių keleivių apmokestinimą atsižvelgiant į jų kelionės laiką. Rinkliavos už kelionės bilietus sistema, kuomet keleiviai piko metu anksti ryte ir po darbo vakare už kelionę moka daugiau nei keliaujantys savaitgaliais arba vėlai vakare, sėkmingai veikia ir šiandien. Tačiau, anot siūlymų, labiausiai apkrautą laiką prieš darbo dieną ryte reikėtų apmokestinti papildomai ir įvesti taip vadinamą „super-peak fare“ mokestį.

 

Koks sprendimas bus priimtas dėl šio mokesčio kol kas dar nėra aišku, tačiau neabejojama, jog bet kokie papildomi bandymai apmokestinti piko metu keliaujančius keleivius didžiausios įtakos turės mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, iš kurių dalis netgi, manoma, toki atveju bus priversti apskritai atsisakyti kelionės į darbą kitame mieste.

Kas rytą į Londono Euston ar King‘s Kross stotis atvyksta dešimtys tūkstančių sostinėje dirbančių žmonių iš kitų miestų, tokių kaip ne per seniausiai pastatytas ir iškilęs Milton Keynes, taip pat Lutonas arba Northamptonas. Iš pastarųjų į Londoną kasdien keliauja tūkstančiai žmonių, kurie už keliones sumoka gana nemažą dalį savo metinių pajamų: šiemet – net £ 4756 per metus.

 

Grįžtant prie Londono viešojo transporto, miesto ribose keliauti gali būti šiek tiek pigiau, nei po darbo iš Euston stoties skaičiuoti bėgius, vežančius į Lutoną arba Saint Albans. O ir pačių keleivių skaičius per paskutinįjį dešimtmetį augo milžinišku tempu.

 

 

• 1. DLR: nuo 38 mln. iki 69 mln. (+82%)

• 2. Autobusais: nuo 1,4mlrd. iki 2,3 mlrd. (+67%)

• 3. Temzės upe (!): nuo 1,6 mln. iki 2,2 mln. (+37%)

• 4. Tarpmiestiniais traukiniais: nuo 660 mln. iki 840 mln. (+27%)

• 5. Londono Metro: nuo 0,97 mlrd. iki 1,1 mlrd. (+10%)

 

 

 

• 1. DLR: nuo 0,2mlrd. km iki 0,4 mlrd. km (+87%)

• 2. Autobusais: nuo 4,7 mlrd. km iki 8 mlrd. km (+65%)

• 3. Tarpmiestiniais traukiniais: nuo 19 mlrd. km iki 24 mlrd. (+24)

• 4. Londono Metro: nuo 7,5 mlrd. km iki 8,5 mlrd. km (+13%)