Europos Parlamentas remia laisvosios prekybos erdvės plitimą į Rytus

Antradienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje ES kviečiama sukurti visapusės laisvosios prekybos zoną su savo Rytų kaimynėmis. EP įsitikinimu, tai skatintų šias šalis plėtoti demokratiją, užkirstų kelią konfliktams ir suteiktų abipusės ekonominės naudos. Europos Parlamentas kartu pateikia specifines rekomendacijas Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai, praneša Parlamento spaudos tarnyba.

ES yra viena pagrindinių Rytų partnerystės šalių eksporto rinkų, o visapusės laisvosios prekybos erdvės su ES perspektyva skatina šias šalis tęsti reformas, pažymi europarlamentarai. Jie sunerimę dėl augančios Kinijos ekonominės galios šiose šalyse, taip pat dėl to, kad Rusijai pasiūlius joms mažesnes dujų kainas gali būti pakenkta ES prekybos santykiams su Ukraina ir kitomis rytų kaimynėmis.

EP apgailestauja, kad Baltarusija vis labiau tolsta nuo ES ekonomikos modelio, 80 proc. šios šalies įmonių yra valdomos valstybės, o 20 proc. jos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. ES turėtų toliau taikyti tikslines ekonomines sankcijas tam tikroms šios šalies įmonėms, taip pat "padėti stiprinti Baltarusijos pilietinę visuomenę perorientuodama ES lėšas šiam tikslui", įsitikinę europarlamentarai.

Azerbaidžanui rekomenduojama diversifikuoti savo ekonomiką, Gruzijai - stiprinti intelektinių teisių apsaugą, Armėnijai - tobulinti mokesčių sistemą ir geriau apsaugoti investicijas, o Ukrainai - gerinti verslo aplinką ir pertvarkyti dujų sektorių. Europarlamentarai apgailestauja dėl to, kad iki šiol nepasirašytas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas, ir ragina įveikti likusias kliūtis. Jie kviečia tęsti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų su Armėnija, Gruzija ir Moldova, taip pat apgailestauja, kad tokie susitarimai su Azerbaidžanu ir Baltarusija kol kas negalimi dėl šių šalių pažangos trūkumo.