Europos dieną minint: pernai ES bendrasis vidaus produktas sudarė 13,9 mlrd. EUR

2015-ieji prasidėjo išskirtinai reikšmingu įvykiu - Lietuva tapo 19-ąja euro zonos šalimi. Pirmieji eurų banknotai ir monetos į apyvartą išleisti 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių, dabar juos papildė ir lietuviškasis euras.

2014 m. pradžioje Europos Sąjungos šalyse gyveno beveik 507 mln. gyventojų. Trečdalį jų (33,3 proc.) sudarė vaikai ir jaunimas iki 30 metų amžiaus. 2015 m. balandžio mėn. pradžioje, Lietuvoje gyveno 2,9 mln. gyventojų, kurie sudarė 0,6 proc. visų ES gyventojų.

2013 m. ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo Ispanijoje 83,2 metų, Italijoje ir Šveicarijoje - 82,9 metų, Kipre ir Lichtenšteine - 82,5 metų, Prancūzijoje - 82,4 metų, Švedijoje - 82 metai. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2013 m. buvo 74 metai.

2014 m. 20-64 amžiaus gyventojų užimtumo lygis ES sudarė 69,2 proc., euro zonoje - 68,2 proc. Didžiausias šios amžiaus grupės užimtumo lygis buvo Švedijoje (80 proc.), Vokietijoje (77,7 proc.), Jungtinėje Karalystėje (76,2 proc.), mažiausias - Graikijoje (53,3 proc.), Kroatijoje (59,2 proc.) ir Ispanijoje (59,9 proc.). Lietuvoje užimtumo lygis buvo 71,8 proc.

Nedarbo lygis 2014 m. ES sudarė 10,2 proc., euro zonoje - 11,6 proc. Didžiausias nedarbo lygis buvo Graikijoje (26,5 proc.), Ispanijoje (24,5 proc.). Lietuvoje jis sudarė 10,7 proc., Latvijoje - 10,8 proc., Estijoje - 7,4 proc. Mažiausias nedarbo lygis buvo Vokietijoje (5 proc.) ir Austrijoje (5,6 proc.).

Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis ES sudarė 22,2 proc., euro zonoje - 23,7 proc. Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis buvo Ispanijoje (53,2 proc.), Graikijoje (52,4 proc.), Kroatijoje (45,5 proc.), Italijoje (42,7 proc.). Lietuvoje jis sudarė 19,3 proc. (Latvijoje -19,6, Estijoje - 15 proc.). Mažiausias nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje buvo Vokietijoje - 7,7 proc.

2013 m. duomenimis, ilgiausiai savo gyvenime išdirbo švedai - 40,9 metų, olandai - 39,8 metų, trumpiausiai - italai - 30,3 metų, vengrai - 30,8 metų. Lietuviai per gyvenimą sukaupia vidutiniškai 34,1 metų darbo stažą.

2014 m. Europos Sąjungos bendrasis vidaus produktas sudarė 13,9 mlrd. EUR, euro zonos šalių - 10,1 mlrd. EUR. Lietuvos ekonomikos augimas paskutiniais metais yra vienas sparčiausių ES. Per 2014 m. Lietuvos BVP augo 2,9 proc., bendras ES šalių BVP augimas siekė 1,3 proc. Sparčiai BVP augo Airijoje (4,8 proc.), Vengrijoje (3,6 proc.) ir Maltoje (3,5 proc.). 2014 m. Tačiau vienam gyventojui tenkantis BVP vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. 2013 m. Lietuvos BVP (išreikštas perkamosios galios standartais), tenkantis vienam gyventojui, sudarė 73 proc. ES vidurkio. Toks pats rodiklis buvo Estijoje, Latvijoje vienam gyventojui teko 64 proc. ES vidurkio, Lenkijoje - 67 proc. Šis rodiklis yra aukščiausias Liuksemburge (257 proc. ES vidurkio).

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija 2014 m. ES sudarė 0,6 proc., euro zonoje - 0,4 proc. Lietuvoje ji siekė 0,2 proc. Latvijoje - 0,7 proc., Estijoje - 0,5 proc. Metinė defliacija 2014 m. užfiksuota Bulgarijoje (-1,6 proc.), Graikijoje (-1,4 proc.), Kipre (-0,3 proc.), Ispanijoje (-0,2 proc.), Portugalijoje (-0,2 proc.), Slovakijoje (-0,1 proc.).

Per dešimt metų Lietuvos faktinio individualaus vartojimo kainų lygis artėjo prie ES šalių vidurkio - nuo 46,3 proc. 2004 m. iki 58,5 proc. 2013 m., tačiau vis dar išlieka žemesnis nei ES 28 vidurkis. Kaimyninėse šalyse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje jis taip pat buvo gerokai žemesnis už ES vidurkį ir sudarė atitinkamai 52,5, 65,8 ir 72,2 proc. Žemiausias kainų lygis iš 28 ES valstybių narių buvo Bulgarijoje, kur sudarė 43,9 proc. ES 28 vidurkio, aukščiausias - Danijoje - 142,4 proc.