Darbo trūksta labiau nei šiltų batų

Gelbėjo viešieji darbai

Sumažėjo darbų žemės ūkyje, todėl žmonės, kaip ir kiekvieną lapkritį, sugrįžo į darbo biržas.

Per pusantrų metų viešuosius darbus dirbo 36 tūkst. bedarbių, 2 tūkst. daugiau, negu planuota. Šeštadalis, iš viso 6,2 tūkst. žmonių, liko dirbti nuolatinį darbą.

Viešieji darbai tūkstančiams bedarbių suteikė progą bent kiek užsidirbti - įdarbintieji padėjo remontuoti globos namus, vaikų darželius, ligonines ir mokyklas, sodino miškus, tvarkė kapines, parkus ir vandens telkinius, valė paplūdimius.

Daugiausia viešųjų darbų per pusantrų metų pasiūlė Kauno ir Vilniaus apskričių savivaldybės.

Lietuvos darbo biržos projekto „Laikinas užimtumas“ vadovė Roma Narečionienė teigia, kad 36 tūkst. žmonių įdarbinimas turėjo didelės įtakos nedarbo mažėjimui. Bedarbiai kėlė kvalifikaciją, o kai kuriems per viešuosius darbus pavyko susirasti ir nuolatines darbo vietas.

Tarp įsidarbinusiųjų nemažai žmonių buvo ilgalaikiai bedarbiai, jiems itin sunku vėl sugrįžti į darbo rinką, nes ilgai nedirbant prarandami įgūdžiai, mažėja motyvacija.

Darbo birža planuoja, kad kitų metų pradžioje bus pradėtas naujas laikino žmonių užimtumo projektas.

Kitąmet daugiau optimizmo

Darbo biržos duomenimis, lapkričio pradžioje darbo ieškojo 196,4 tūkst. bedarbių. Sunkiausia įsidarbinti Zarasų, Ignalinos rajonų gyventojams, nedarbo lygis šiuose rajonuose siekia 16 proc., Alytaus regione - 15,9 proc. Tarp didžiųjų miestų išsiskiria Panevėžys, nedarbas Aukštaitijos sostinėje - 9,8 proc.

Geriausia žinia, kad šiemet spalio mėnesį darbdaviai įregistravo trečdaliu daugiau darbo vietų negu pernai tuo pačiu metu. Praėjusią savaitę šalyje pateikta 3,8 tūkst. darbo pasiūlymų, daugiausia pardavėjams ir vairuotojams.

Teritorinės darbo biržos jau pradėjo darbdavių apklausas apie jų ketinimus 2013 metais. Nors rezultatų dar nėra, jau aiškėja, kad darbdavių nuotaikos yra optimistinės, jie ketina plėsti gamybą.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas teigia, kad Panevėžio pramonės įmonės jau ir šiemet plėtė gamybą ir tai turėjo didelės reikšmės nedarbo mažėjimui. Prieš metus Panevėžyje nedarbas siekė 12 proc., o dabar - tik 9,8 proc.

S. Gailiūnas teigia, kad Panevėžio darbo rinką galėtų išjudinti renovacija, nes miestas garsėja statybininkais, turi daug statybos įmonių. Panevėžio regiono darbdaviai, pasak prezidento, kitąmet nusiteikę plėsti gamybą.

Šiemet 500 darbuotojų įdarbino nauja įmonė „Dominaris“, 200 naujų žmonių priėmė laidų ir kabelių gamintojas „Lietkabelis“, gamybą plėtė „Panevėžio metalistas“.

S. Gailiūnas tvirtina, esą padėtis Panevėžyje nėra prasta, Aukštaitijos sostinė tebėra pramonės miestas, turi gerai dirbančių pramonės įmonių. Naujų darbo vietų galėtų pasiūlyti „Linas Agro“,“ „Amilina“, „Lietkabelis“, „Smitz Cargobull Baltic“, „Dominaris“, „Panevėžio metalistas“, „Panevėžio stiklas“, „Panevėžio aurida“, 19 Norvegijos kapitalo įmonių, statoma porolono gamykla.

Panevėžio darbdaviai nerimauja dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus. Mieste mažėja jaunimo ir gyventojų. Baigusieji kolegijas ir universitetus nori darbintis Panevėžyje, tačiau darbdaviams atrodo, kad jų įgytos žinios paviršutiniškos.

Alytus vis dar traukiasi

Alytuje darbo biržoje lapkričio pradžioje darbo ieškojo 12 565 bedarbiai, arba net 12,5 proc. darbingo amžiaus Alytaus regiono gyventojų. Lazdijų savivaldybėje nedarbas siekia 15 proc., Alytaus mieste - 13,2 proc.

Dalis alytiškių jau prarado viltį įsidarbinti. Iš regiono pramonės gigantų Alytuje liko tik šaldytuvų gamykla, kur dirba apie 700 žmonių. Naujosios įmonės nedidelės, todėl, nesulaukę pramonės atsigavimo, alytiškiai grįžta į gimtąsias vietas arba emigruoja į Airiją, Norvegiją, Didžiąją Britaniją, įsidarbina Vilniuje ar Klaipėdoje.

Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis teigia, jog Alytaus pramonės praradimai buvo tokie dideli, kad prireiks ne vieno dešimtmečio, kol Alytaus pramonė galės pasiūlyti tiek darbo vietų, kiek buvo iki Alytaus tekstilės, namų statybos, mėsos kombinatų ir kitų didžiųjų įmonių bankrotų.

Namų statybos kombinate dirbdavo 4 tūkst. darbininkų. Jo patalpose dabar veikia 9 nedidelės įmonės. Buvusiame tekstilės kombinate, kur plušėjo 6 tūkst. alytiškių, dabar įsikūrusios vos kelios mažytės įmonėlės.

Alytuje smulkusis ir vidutinis verslas plečiasi, naujų įmonių kuriasi nemažai, tačiau darbo vietų jose nedaug, vos 30-50, todėl padėtis darbo rinkoje sudėtinga. Žmonės išvažiuoja, miestas traukiasi.

Alytaus teritorinės darbo biržos vadovas džiaugiasi, kad jau ir šiais metais nebebuvo grupinių darbuotojų atleidimų iš pramonės įmonių. Šiemet pastebėta, kad po ilgos pertraukos žmonės vėl ėmė keisti darbą savo noru, ieškoti geresnių darbo sąlygų ir atlyginimų.

Darbo birža jau pradėjo darbdavių apklausą dėl kitų metų ketinimų. Nors dar tik pradžia, jau matyti, kad darbdavių nuotaikos optimistinės, niekas neužsimena apie darbuotojų mažinimus, galvoja apie plėtrą.

Rytiniuose rajonuose sunku

Ignalinos rajone bei mieste pramonės nebuvo ir vargu ar atsiras. Nedarbas Ignalinos ir Zarasų rajonuose lapkričio pradžioje siekė 16 proc.

Ignalinoje moterims laisvų darbo vietų visai nėra, darbdaviai ieško tik tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau tokios kvalifikacijos nedirbančių vyrų Ignalinoje vos vienas kitas. Daugiausia bedarbių, net 70 proc., gyvena kaimo vietovėse.

Zarasuose bedarbių šeimos verčiasi iš socialinių pašalpų. Tam per metus prireikia 8 mln. litų.

Ignalinos ir Zarasų darbo rinką išjudins prasidėjusi namų renovacija. Ignalinos rajone bus atnaujinti 56 kiauriausi namai, Zarasuose - 46 daugiabučiai. Po renovacijos planuojama sutaupyti 62 proc. šilumos energijos.

Tačiau namus Ignalinoje ir Zarasuose renovuos daugiausia ne vietos gyventojai, o viešųjų pirkimų konkursus laimėję statybininkai iš Kauno, Vilniaus, Molėtų ir kitų vietovių. Vietos statybos organizacijos yra per mažos dideliems projektams įgyvendinti.