Bulonės žvejybos uoste - jūros gėrybių paskirstymo punktas

Bulonės uoste perdirbamos ir vietinių žvejų sugautos jūros gėrybės ir žuvys bei atgabentos iš Norvegijos ir kitų šiaurės šalių. Taigi pagrindinė veikla vis dėlto yra žuvų produkcijos gamyba. Vėliau ji gabenama į pietinius Prancūzijos regionus. Veikia tarptautinis klasteris, kuriam priklauso Škotijos, Norvegijos, Švedijos ir kt. šalių kompanijos. Prancūzai kviečia ir Lietuvos verslininkus investuoti čia ir imtis žuvų perdirbimo verslo.

Pati žvejyba Bulonėje yra nedidelė verslo šaka. Vietiniai žvejai sugauna tik 3 tūkst. tonų per metus. Bulonės uostelyje yra apie 60 žvejų laivelių, kurių ilgis iki 12 metrų. Žvejojama dažniausiai naktį. Žvejų yra apie 5 tūkst. Šis verslas perduodamas iš kartos į kartą. Darbas sunkus, tačiau paprastas žvejys uždirba 4 tūkst. eurų per mėnesį.

Bulonės žvejų uostelis įdomus tuo, kad potvynių ir atoslūgių amplitudė yra 9 metrai. Jie kartojasi 4 kartus per dieną. Miesto valdžia svarsto, kaip būtų galima panaudoti potvynių atoslūgių energiją elektrai gaminti.

Pajūrio Bulonėje gyvena 40 tūkst. žmonių, o visame regione - 140 tūkst. Miestelis turi tarptautinį universitetą. Žuvis vietiniai gyventojai perka aukcione ar parduotuvėse, čia pat krantinėje veikia ir žvejų turgelis.

Šio miesto meras F. Cuvillier - buvęs jūros reikalų ir transporto ministras, prisipažino, kad Bulonei trūksta dar vieno miesto, su kuriuo ji norėtų užmegzti partnerystės santykius. "Bulonė - didžiausias žvejybos uostas Prancūzijoje, be to, didžiausias Europoje žuvų perdirbimo ir paskirstymo centras. Kasmet perdirbama 350 tūkst. tonų žuvų ir transportuojama į kitus regionus. Jame sukurta 7 tūkst. darbo vietų, be tų, kurias dar sukuria visas logistikos sektorius", - gyrėsi meras.

Jis pasakojo, kad Prancūzijos žvejai išgyveno ir gana sunkų laikotarpį. Jo manymu, Europa, nustatydama žuvų kvotas, leido išsaugoti šį veiklos sektorių. Dabar situacija yra pagerėjusi. Pernai buvo pastatyti keli maži žvejybos laivai.

F. Cuvillier teigimu, situacija šiame sektoriuje yra ypač sudėtinga dėl breksito. ES nustatytos kvotos turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Prancūzai mano, kad ES padeda mažiesiems žvejybos laivams ir subalansuoja šią rinką. Be abejo, nustatytos kvotos neleidžia sugauti tam tikrų žuvų tiek, kiek norėtųsi. "Mes labai sekame breksito situaciją. Manome, kad Europos Sąjunga, kuri turi ir nemažai neigiamų dalykų, turi išlikti vieninga ir kovoti dėl žuvų sugavimo vietų bei žvejybos kvotų", - sakė Bulonės miesto meras.

Miestas sprendžia elektros energijos gamybos sistemos klausimus, atliekami tyrimai, kaip geriau būtų galima panaudoti jūrinę energiją. Susidarė gana gili konfliktinė situacija, nes vietiniai gyventojai yra nusiteikę prieš vėjų jėgainių statybą jūroje.

Beje, šio miesto pasididžiavimas - tik šiemet baigtas rekonstruoti nacionalinis jūrų centras "Nausicaa". Jis kažkuo primena mūsų Lietuvos jūrų muziejų. Aišku, naudojamos visos šiuolaikinės technologijos. Beje, žmonės norintys patekti į muziejų, labai kruopščiai tikrinami, kaip oro uoste.

KRANTINĖJE. Prancūzijos žvejai savo laimikį parduoda tiesiog uosto krantinėje.

LAIVAI. Pernai Bulonės žvejams buvo pastatyti ir keli nauji laivai.

SUSITIKIMAS. Bulonės miesto merui Frederic Cuvillier (kairėje) šiame mieste lankydamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė įteikė Klaipėdos miesto herbą ir pažadėjo merui Vytautui Grubliauskui perduoti prancūzų norą užmegzti bendradarbiavimo ryšius.

MUZIEJUS. Nacionalinio jūrų centro "Nausicaa" ekspozicija.

MOLIUSKAI. Krantinėje galima nusipirkti ir šviežių moliuskų.