Amerika toliau gyvens į skolą

„Labai svarbu, kad Vyriausybė padidintų valstybės skolos ribas, kitaip ji nebegalės mokėti valstybės skolų“, - pareiškė B.Bernankė, užvakar kalbėdamas Mičigano universitete, En Arboro mieste.

Anksčiau šiuo klausimu į Vyriausybę taip pat kreipėsi JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama). „Jei nerasime sprendimo, tai neigiamai paveiks ne tik pačias Jungtines Amerikos Valstijas, bet ir visas pasaulio rinkas“, - teigė prezidentas, kalbėdamas spaudos konferencijoje dar pirmojo savo valdymo metu.

Vienas iš svarbiausių jo administracijos uždavinių - pakelti JAV valstybės skolos ribas, kurios buvo pasiektos 2012 m. gruodžio 31 d. Iš esmės tai reiškia, kad JAV ir toliau neketina gyventi pagal realias pajamas ir tik didins savo įsiskolinimus, kurių jau dabar bankams grąžinti neįmanoma.

Finansų ministerija iš anksto ėmėsi griežtų priemonių, kad Vyriausybė neliktų be lėšų, iš kurių vykdytų savo finansinius įsipareigojimus.

Tuo tarpu spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose B.Obama pareiškė, kad respublikonai ketina besąlygiškai patvirtinti JAV skolos ribų pakėlimą ir, jo nuomone, būtų „absurdiška“ naudotis skolinimosi limitu kaip derėjimosi objektu.

Tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas Džonas Boneris (John Boehner) pareiškė, kad valstybės skolos ribų pakėlimą lydėtų valstybės išlaidų mažinimas. Jeigu Atstovų Rūmų respublikonai patvirtintų naują federalinės Vyriausybės institucijos pinigų skolinimosi limitą, Vyriausybė toliau galėtų skolintis ir sumokėtų esamus įsipareigojimus - mainais neprašydama politinių nuolaidų.

Paskutinis Kongreso ir B.Obamos kivirčas dėl skolos ribų baigėsi 2011 m. liepą. Po jo Vyriausybė priartėjo prie nemokumo ribos, o jos kredito reitingai smuko. Tai sukėlė finansinių rinkų suirutę.

Rolandas Paulauskas - Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Manau, kad Amerika skolinimosi ribas dar padidins, nes taip jau daryta daugybę kartų. Kodėl jie tuos žaidimus vis žaidžia? Tai yra tam tikras įtampos sukūrimo mechanizmas, o tai reikalinga tam, kad akcijų fondų biržose vyktų kažkoks judėjimas. Iš to laimi spekuliantai, nes galima gąsdinti žmones, kad bus labai blogai, jeigu valdžia nepakels skolinimosi limito, tuomet pradeda kristi akcijų kainos, spekuliantai prisiperka. Tuomet jie susitaria ir išsprendžia tas problemas, akcijų kainos vėl pakyla, o iš šito judėjimo kažkas nuolat uždirba.

Antra vertus, politikai gali demonstruoti tautai, kad jie labai dirba ir stengiasi susitarti. Aišku, gali kada nors atsitikti taip, kad staiga ims ir nesusitars. Bet iki šiol dar taip nėra buvę. O nesusitarus įvyktų vadinamasis defoltas, kai valstybė negali vykdyti savo įsipareigojimų, nes jie neturi galimybės skolintis. O įsipareigojimai tai ne vien tik pensijos, pašalpos ar kitokios socialinės išmokos. Svarbiausi įsipareigojimai yra vertybinių popierių išpirkimas atėjus laikui. Juk JAV turi nuolat tuos popierius išpirkinėti, nes sėdi skolose iki ausų. Lietuvoje, deja, taip pat - mes skolinamės tam, kad sumokėtume senas skolas.

Tai, kad jie daugelį kartų pakėlė šitą skolinimosi limitą, rodo, kad ir toliau neketinama nieko keisti iš esmės, t.y. gyventi pagal savo galimybes jie nesiruošia.