Vėjo jėgainių Baltijos jūroje projektą gaubia nežinomybės rūkas

Daugiau kaip 1 mlrd. erų vertės vėjo energetikos projektas Baltijos jūroje apima ir būsimą vėjo elektrinių komponentų gamyklos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste statybas.

Tačiau šiuo metu projektą Vyriausybės pavedimu įgyvendinanti Energetikos ministerija (EM) nenurodo, ar gamyklą bus siūloma statyti pasirinktam strateginiam užsienio investuotojui, ar bus rengiamas atskiras konkursas, kuriame galėtų dalyvauti ir privačios lietuviško kapitalo bendrovės su partneriais.

Būsimasis vėjo jėgainių Baltijos jūroje projektas domina tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojus, tačiau rengiamos įstatymo pataisos jau dabar kelia klausimų dėl skaidrumo bei galimybių vienodomis sąlygomis konkurse dalyvauti tiek privačiam, tiek valstybiniam sektoriui.

Dėl būsimo projekto dar neapsisprendė

Valstybės valdomas energetikos įmonių holdingas „Ignitis grupė“ dar neapsisprendė, kokiomis sąlygomis norėtų dalyvauti būsimame projekte ir į kokią dalį iš 700 MW parko pretenduotų.

Grupė taip pat nėra pasirinkusi ir strateginio partnerio, su kuriuo anksčiau planavo dalyvauti jūrinės vėjo energetikos projekte.

„Ignitis grupė“ dar nėra sudariusi strateginės partnerystės susitarimo. Sudarydama svarbius susitarimus, grupė informuoja viešai“, – Alfa.lt atsiųstame atsakyme teigė valstybės valdoma bendrovė.

Kadangi strateginės partnerystės susitarimas nėra sudarytas, pasak grupės, šiuo metu kalbėti apie bendrus projektus yra per anksti.

„Ignitis grupė“ nekomentavo, ar svarsto tokį modelį, kad kartu su strateginiu partneriu laimėjusi aukcioną valdytų ir vėjo parką ar jo dalį Baltijos jūroje, ir vėjo jėgainių komponentų gamybos ir remonto gamyklą Klaipėdos uoste, kuriai reikalinga infrastruktūra turėtų atsirasti iki 2023 m.

„Plačiau apie šį klausimą bus galima diskutuoti sudarytos strateginės partnerystės susitarimo atveju. Visgi komponentų gamyba nėra tai, į ką orientuojasi „Ignitis grupė“, – Alfa.lt teigė bendrovė.

„Ignitis grupė“ tvirtino analizuojanti galimybes dalyvauti vėjo jėgainių Baltijos jūroje aukcione, kurį ketinama rengti 2023 m. vasario mėn., tiek savarankiškai, tiek su galimu partneriu „susitarimo dėl strateginės partnerystės sudarymo atveju“.

Bendrovė neatsakė, į kokią dalį iš planuojamo 700 MW bendros galios vėjo parko Baltijos jūroje pretenduotų. „Tai paaiškės ateityje, kai bus aiškios visos konkurso sąlygos“, – rašoma atsakyme redakcijai.

Paskelbė strateginio partnerio paieškas

2019 m. vasario mėn. tuometė „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis grupė“) pranešė, kad pradėjo strateginio partnerio vėjo parkų jūroje vystymui paiešką ir užmezgė sėkmingą dialogą su Europos vėjo energetikos lyderėmis – partnerystės kvietimu esą susidomėjo daugiau kaip 10 bendrovių, o 7 iš jų pateikė oficialias paraiškas.

Skelbta, kad „Lietuvos energija partnerio paiešką pradėjo siekdama bendriems projektams Europos ekonominėje erdvėje pritraukti didelę patirtį jūrinių vėjo parkų projektų valdymo srityje turinčias bendroves.

Partnerystę buvo planuojama įgyvendinti dviem etapais – reikiamos patirties įgijusi dalyvaudama naujo vėjų parko jūroje vystymo projekte kaip mažasis partneris, vėliau „Lietuvos energija“ ketino pradėti antrojo etapo įgyvendinimą ir planavo dalyvauti aukcionuose dėl konkrečių projektų Baltijos jūroje plėtojimo.

Bendrovė skelbė, kad jau 2019 m. gegužę baigė pirminį potencialių partnerių, norinčių plėtoti bendrus vėjo jėgainių jūroje projektus, paraiškų vertinimą.

„Mūsų tikslas – iki 2030 m. padidinti grupės valdomus žaliosios energijos gamybos pajėgumus iki 3000 MW. Didžiąją dalį jų sudarys būtent vėjo energija. Tikėtina, kad galios aukcionai, skirti projektams Baltijos jūroje vystyti, gali prasidėti jau 2021–2022 m., tad siekiame tinkamai jiems pasiruošti ir įgyti patirties jūrinio vėjo parkus vystydami kartu su pasirinktu partneriu“, – praėjusių metų gegužę teigė „Lietuvos energijos“ įmonių grupės valdybos narys, infrastruktūros ir plėtros direktorius Dominykas Tučkus.

Ambicingi „Ignitis grupės“ vėjo energetikos tikslai

Šiuo metu Lietuvoje „Ignitis grupės“ įmonėms priklauso 4 veikiantys vėjo jėgainių parkai, kurių bendra galia siekia 58 MW, dar 18 MW galios vėjo parkas veikia Estijoje.

Šių metų liepą įmonė skelbė, kad Mažeikių rajone ruošiamasi įgyvendinti vėjo jėgainių parko projektą. Po maždaug pustrečių metų žalią elektros energiją šiame vėjo parke gamins iki 15 vėjo jėgainių, kurių bendra įdiegta galia sieks apie 63 MW.

Mažeikių vėjo jėgainių parką plėtoja „Ignitis grupės“ įmonei „Ignitis renewables“ priklausanti UAB „VVP investment“, kurią grupė įsigijo 2018 m. pabaigoje.

Visus Mažeikių vėjo parko infrastruktūros darbus planuojama užbaigti iki 2021 m. pabaigos, o pačias vėjo jėgaines įrengti iki 2022 m. pabaigos. Bendra planuojamų investicijų į Mažeikių vėjo jėgainių parką suma siekia per 80 mln. eurų.

Planuojama Lenkijoje statomo Pomeranijos vėjo jėgainių parko galia – apie 94 MW, komercinę veiklą jis pradės kitais metais.

Vienintelė „Ignitis grupės“ akcininkė, valdanti 100 proc. akcijų, yra Lietuvos Respublika, kurios teises įgyvendina Finansų ministerija.

Apie planus paskelbė „Achemos grupė“

Vyriausybei priėmus būtinus nutarimus jūrinės vėjo energetikos plėtrai, apie planus investuoti į vėjo jėgainių Baltijos jūroje parką bei statyti vėjo jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje paskelbė lietuviško kapitalo koncernas „Achemos grupė“.

Rupgjūčio 20 d. koncernas pranešė įkūręs jūrinės vėjo energetikos projektams įgyvendinti skirtą bendrovę „Smeltės vėjų jėgainės“. Jos veiklai vadovaus Paulius Petraška, vadovaujamą patirtį sukaupęs kitoje koncerno bendrovėje „Renerga“, valdančioje 117,5 MW vėjų elektrinių parkus Lietuvoje ir užsienyje.

„Tikime, kad ilgametė sėkminga koncerno bendrovių patirtis energetikos ir kitose pramonės srityse – inžinerijoje, remonto ir uosto logistikos srityse – bei suplanuotos ženklios investicijos prisidės prie spartesnės žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje. Šią „Achemos grupei“ ir visai šaliai svarbią kryptį vystome jau 24 metus, o naujų planų turime, ko gero, dar ilgesniam laikotarpiui. Jau susitinkame su potencialiais partneriais ir investuotojais, buriame komandą, kuri, taikydama geriausią praktiką ir turimą patirtį, įgyvendins planuojamą projektą“, – sakė „Achemos grupės“ valdybos narys Nerius Jasinavičius.

„Achemos grupė“ daugiau nei dešimtmetį planuoja statyti jūros vėjo elektrines Baltijos jūroje. Koncernui priklausanti įmonė „Renerga“ viena pirmųjų Lietuvoje, dar 2012 m., pasitelkė Klaipėdos universiteto Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkus atlikdama galimybių studiją, kurioje įvertintos aplinkosauginės, techninės ir technologinės galimybės įrengti jūros vėjo elektrines Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje.

Studija parodė, kad Klaipėdos regiono, Klaipėdos ir Palangos miestų bendrųjų planų sprendiniai yra palankūs jūros vėjo elektrinėms įrengti, įskaitant jų prijungimą prie elektros perdavimo tinklo, o turima patirtis bei ištekliai leistų verslui sukurti nacionalinę jūros vėjo energetikos kultūrą, aukštųjų technologijų darbo vietas ir perspektyvoje padidinti eksporto apimtis.

Tačiau ilgą laiką vis kildavo trukdžių, kurie neleido pradėti realių darbų. Pateikusi prašymą organizuoti konkursą, įmonė sulaukdavo atsakymų, kad Vyriausybė neturi tam įgaliojimų, nors tuo metu galioję įstatymai numatė, kad Vyriausybė, gavusi prašymą organizuoti konkursą vėjo energetikai vystyti Baltijos jūroje, turėjo tai daryti.

Kilus abejonių dėl jūrinės vėjo energetikos plėtros skaidrumo ir koncernas savo planus sustabdė.

Koncernui priklausanti uosto krovos bendrovė KLASCO užima didelę teritoriją Smeltės pusiasalyje. Šiuo metu šios krantinės nėra pritaikytos krovos darbams – jos nesutvarkytos, nepakanka gylio laivams priimti. Tačiau Smeltės pusiasalio teritorija yra tinkama vėjo jėgainių komponentų gamyklai, kuri aptarnautų tiek sausumoje esančius, tiek Baltijos jūroje planuojamus vėjo jėgainių parkus.

Pernai Lietuvoje koncerno atsinaujinančios energetikos bendrovės pagamino 162,4 tūkst. MWh, o užsienyje – 144,5 tūkst. MWh žaliosios elektros energijos.

Koncernui „Achemos grupė“ priklauso daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, esančių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Čekijoje ir Kroatijoje.

Vėjininkai įsivaizduoja vienaip, ministerija – kitaip

Būsimo vėjo elektrinių Baltijos jūroje konkurso sąlygas šiuo metu gaubia nežinomybės rūkas. Neaišku, kiek bus konkurso laimėtojų – vienas ar keli.

Energetikos ministerijos sudarytos jūrinio vėjo jėgainių plėtros darbo grupės narė Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) įsivaizduoja, kad būsimasis 700 MW vėjo parkas nebus dalijamas keliems operatoriams, o atiduotas valdyti vienam konkurso laimėtojui. Ministerija teigia, kad laimėtojų gali būti keli.

Penkiuose darbo grupės posėdžiuose dalyvavęs LVEA direktorius Aistis Radavičius įsitikinęs, kad konkursas dėl leidimo gaminti elektros energiją jūroje bus organizuojamas dėl viso parko, o elektros energiją iš vėjo jame gamins vienas konkursą laimėjęs dalyvis.

„Tas leidimas gaminti būtų išduodamas 700 MW. Planas dabar yra šiame etape daryti vieną konkursą 700 MW. Dalyvauti galės tiek privataus, tiek valstybinio kapitalo įmonės. Manau, ne paslaptis, kad aspiracijų turi tiek „Ignitis grupė“, tiek turbūt ir „Eesti energia“, kurie yra pasiskelbę labai ambicingas žaliąsias strategijas mūsų regione. Bet yra taip pat susidomėjimo ir iš rimtų užsienio kompanijų, kurios jau šiuo metu turi tokių projektų Europoje ir kitur pasaulyje“, – Alfa.lt sakė A. Radavičius.

Paprašius patikslinti, ar tikrai bus vienas aukcionas dėl visų 700 MW ir skelbiamas vienas laimėtojas, A. Radavičius nedvejodamas patvirtino: „Planas yra toks šiandien – vienas laimėtojas.“

Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo pakeitimus, kuriais būtų reglamentuojamos konkurso sąlygos ir paramos schema vėjo elektrinių plėtrai jūroje, parengusi ir viešam derinimui pateikusi EM teigia, kad laimėtojų gali būti keli.

„Konkursą gali laimėti vienas ar keli dalyviai, atitikę įstatyme nustatytas sąlygas ir pasiūlę mažiausią sandorio kainą“, – Alfa.lt teigė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Ministro patarėja tikino, jog konkurso schema ir paramos schema rengta remiantis kitų ES šalių patirtimi, kurios jau vysto jūrinį vėją ir konkursą siekiama organizuoti taip, kad būtų užtikrinta konkurencija tarp rinkos dalyvių.

„Parengti teisės aktai nenustato jokių išskirtinių sąlygų konkrečių įmonių dalyvavimui“, – tikino A. Vernickaitė.    

Norėtų keisti taisykles žaidimo metu

Šiuo metu viešam derinimui yra pateikti trijų įstatymų – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ), Elektros energetikos įstatymo (EEĮ) ir Energetikos įstatymo – pakeitimai, kuriais būtų reglamentuojama būsima vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje.

EM parengtus teisės aktus įvertinusi Teisingumo ministerija (TM) įtaria, kad būsimas reglamentavimas gali būti neskaidrus. Įstatymo pataisų rengėjų argumentus ministerija vertina kaip nepagrįstus, neįtikinančius ir silpnus.

Šiuo metu veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prižiūri šiais leidimais reguliuojamą veiklą.

EM siūlo tai numatantį EEĮ punktą pripažinti netekusiu galios ir įstatymu įteisinti abejonių dėl skaidrumo keliantį reglamentavimą, kad ta pati institucija tvirtintų ir taisykles, ir prižiūrėtų jų vykdymą.

Įstatymo pataisų aiškinamajame rašte EM nurodo, jog toks teisinio reguliavimo pakeitimas padėtų VERT greičiau reaguoti į praktikoje pasitaikančias problemas, susijusias su leidimų išdavimu, bei suteiktų galimybę nedelsiant į jas reaguoti priimant atitinkamų jau galiojančių taisyklių pakeitimus.

TM atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Atsižvelgiant į tai, pataisų rengėjų argumentas dėl galimybės greičiau pakeisti tam tikrus santykius reguliuojantį teisės aktą, atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančia problemas, TM nuomone, nėra tinkamas.

„Kyla abejonių dėl siūlomo mechanizmo skaidrumo, nes ta pati institucija nustatytų leidimų išdavimo (licencijavimo) taisykles, taip pat ir vykdytų šių taisyklių įgyvendinimo užtikrinimo ir priežiūros funkcijas“, – teigiama TM išvadoje.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienai įstatymo nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai būtent Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles.

TM nuomone, šios bendros taisyklės išimtys galėtų būti nustatomos tik atskirais ir išimtiniais atvejais, o tokių išimčių nustatymas – pagrįstas ir argumentuotas.

Šiuo atveju EM argumentai esą neįtikina, nėra nei pagrįsti, nei argumentuoti.

Skuba prastumti iki Seimo rinkimų

Šių metų birželį Vyriausybė nusprendė, kad iki 2030 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje iškils 700 MW galios vėjo jėgainių parkas. Parinkta ir būsimo parko vieta netoli Šventosios apie 35–40 km nuo kranto.

Dar iki numatomo aukciono, kuris turėtų įvykti 2023 m. vasario mėn., Klaipėdos uoste bus sukurta infrastruktūra naujai vėjo jėgainių komponentų gamybos ir montavimo gamyklai. Teigiama, kad tokia gamykla būtina vėjo parko jūroje statybai ir vėlesnei priežiūrai.

Gamyklai statyti KVJUD nurodyta surasti ir atlaisvinti 15 ha ploto teritoriją uoste bei savo lėšomis sutvarkyti 800 m krantinę, prie kurios galėtų švartuotis 200 m ilgio laivai.

Kadangi tokia investicija KVJUD būtų nuostolinga, šiuo met skubiai ieškoma finansinio modelio, kuris padėtų KVDUD investuoti nepatiriant reikšmingo nuostolio.

Pagal EM parengtą planą, gamykloje būtų gaminami ir renkami vėjo jėgainių bokštai ir sparnai, kurie toliau laivais keliautų į parkui numatytą vietą jūroje 35–40 km nuo kranto prie Šventosios.

A. Vernickaitė Alfa.lt aiškino, kad Klaipėdos uosto teritorijoje vėjo elektrinės galėtų būti sandėliuojamos, surenkamos ir gaminamos jų dalys.

Pasak jos, EM bendradarbiauja su Susisiekimo ministerija ir KVJUD, kad planuojant uosto plėtrą, rengiant Klaipėdos uosto išvystymo galimybių studijas būtų atsižvelgiama į tai, kad reikės pasiruošti vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje.

„Infrastruktūros poreikis vertinamas atsižvelgiant į kitų šalių sukauptą patirtį. Tai yra įprasta praktika ir tokiai veiklai parama nėra numatoma. Priešingai, jeigu Lietuvos jūrų uostas nebus pasirengęs tokiam investuotojų įrangos atėjimui, jį priims kiti uostai, nes tai yra investicijos ir stimulas ekonomikai. Tikslas yra laiku ir tinkamai pasiruošti investuotojų į jūrinį vėją atėjimui ir nepralaimėti konkurencinėje kovoje“, – teigė patarėja.

Ji neatsakė į Alfa.lt klausimą, ar šie uosto infrastruktūros įrengimo planai derinami su būsimais galimais keliais investuotojais – vėjo jėgainių jūroje gamintojais.

Taip pat A. Vernickaitė atsisakė nurodyti, kokiomis sąlygomis Lietuvos ir užsienio investuotojams bus leidžiama dalyvauti vėjo energetikos jūroje projekte.

Šiuo metu, pavyzdžiui, nėra aišku, ar bus skelbiamas atskiras konkursas vėjo jėgainių komponentų gamyklai ir aukcionas statyti bei gaminti vėjo energiją Baltijos jūroje. Ar abu projektai bus sujungti ir varžytis turės vėjo jėgainių plėtotojai su pasirinktu strateginiu partneriu, kuris statys ir valdys būsimą gamyklą Klaipėdoje.

Vis dėlto A. Vernickaitė patikino, jog šiuo metu nesama planų sudaryti tokias teisines sąlygas, kad vėjo energetiką jūroje plėtotų (ir aukcioną laimėtų) kuri nors Lietuvos valstybinio kapitalo bendrovė (kaip SGD terminalo ar kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune atveju).

„Parengti teisės aktai nenustato jokių išskirtinių sąlygų konkrečių įmonių dalyvavimui. Konkurso schema ir paramos schema rengta remiantis kitų ES šalių patirtimi, kurios jau vysto jūrinį vėją ir tai siekiama daryti taip, kad būtų užtikrinta konkurencija tarp rinkos dalyvių“, – tikino A. Vernickaitė.

Įstatymų pakeitimus vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje Vyriausybė šių metų birželio 22 d. posėdyje nurodė EM parengti ir suderinti iki rugsėjo mėn. pabaigos.

Įstatymų paketą planuojama skubos tvarka priimti parlamento rudens sesijoje iki spalio 11 d. vyksiančių Seimo rinkimų.