Vedybų sutartis. Kokius privalumus ji suteikia ir kodėl naudinga ją sudaryti?

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims, sudaryti vedybų sutartį. Tačiau vedybų sutartis Lietuvoje nėra tokia populiari, kaip kitose užsienio valstybėse, nepaisant to, kad ji suteikia didelę ekonominę ir praktinę naudą sutuoktiniams sprendžiant tarpusavio turtinius klausimus. Daugelis žmonių vis dar laikosi konservatyvaus požiūrio į vedybų sutartis, teigdami, kad vedybų sutartis parodo nepasitikėjimą savo sutuoktiniu ir iš anksto užprogramuoja būsimas skyrybas. Tačiau atsiribojant nuo moralinių požiūriu į vedybų sutartį, būtina žinoti, kokius privalumus ji suteikia ir kodėl teisininkai rekomenduoja ją sudaryti.

Kas yra vedybų sutartis, kokius klausimus ji reguliuoja ir kaip ją sudaryti?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.101 str. vedybų sutartį apibrėžia, kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto, tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje, teisinio režimo nustatymas, keičiant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, pagal kurį yra laikoma, kad visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, kol neįrodoma, kad šis įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmenines nuosavybes teise (CK 3.87 str. 1 d. 3.88 str. 2 d.).

Galimybė pasirinkti vieną iš įstatyme nustatytų turto teisinių režimų

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali pasirinkti vieną iš trijų įstatyme numatytų turto teisinių režimų, susitariant, kad:

1)      turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;

2)      turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;

3)      turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Pagal pirmąjį variantą sutuoktiniai gali pasirinkti visiško turto atskirumo režimą, kuris reiškia, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir jis šį turtą galės valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Visiško turto atskirumo režimas taip pat reiškia, kad asmenine nuosavybe išlieka ir visas iki santuokos sudarymo sutuoktinio įgytas turtas. Tačiau būtina pažymėti, kad net ir pasirinkus šį turto režimą, sutuoktiniai negali išvengti tų asmeninio turto ribojimų, kurie yra susiję su šeimos turtu. Pavyzdžiui, jeigu vienam iš sutuoktinių asmenines nuosavybes teise priklauso butas, kuriame jis gyvena kartu su savo sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais, šis sutuoktinis negalės parduoti jam priklausančio buto prieš tai negavęs teismo leidimo (CK 3.85 str. 2 d.).

Pagal antrąjį variantą sutuoktiniai gali pasirinkti visiško turto bendrumo režimą, kuris reikia, kad sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe bus laikomas ne tik tas turtas, kurį vienas iš sutuoktinių įgis po santuokos sudarymo, bet ir visas sutuoktiniams asmenines nuosavybes teise priklausantis turtas, kurį jie turėjo iki santuokos sudarymo.

Trečiasis variantas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą, kuris reiškia, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis. Šio turto režimo privalumas yra tas, kad jis leidžia atsižvelgti į kiekvieno sutuoktinio indėlį įsigyjant bendrą turtą. Jeigu yra pasirenkamas šis turto režimas, yra būtina aiškiai vedybų sutartyje nurodyti, kokiam turtui (visam ar tam tikrų rūšių) jis bus taikomas, ir numatyti aiškias dalis ar bent jų nustatymo taisykles (pavyzdžiui, lygios dalys, sutuoktinių pajamas atitinkančios dalys ir kt.).

Vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį režimą, derinant aukščiau aptartų turto režimų privalumus. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti, kad vedybų sutartyje nustatytas turto teisinis režimas bus taikomas ne visam sutuoktinių turtui, o tik tam tikrai jo daliai arba tik konkretiems daiktams.

Praktikoje dažniausiai sutuoktiniai renkasi visiško turto atskirumo režimą, susitariant, kad visas sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus laikomas tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir kitas sutuoktinis į šį turtą jokių teisių neturės.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali išspręsti ne tik, koks turto teisinis režimas bus taikomas jų tarpusavio turtiniams santykiams, tačiau joje gali aptarti ir kitus turtinius klausimus, pavyzdžiui, sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su bendro turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, sutuoktinių dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir patiriant išlaidas bei kitus tarpusavio turtinius klausimus.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka. Esant šiai sąlygai, teismo procesas žymiai sutrumpėja, kadangi teismui nereikia nagrinėti turto padalijimo klausimų, kadangi jie jau yra išspręsti vedybinėje sutartyje.

Vedybų sutartis padeda apsisaugoti nuo sutuoktinio skolų

Vedybų sutartis taip pat leidžia sutuoktiniui apsaugoti savo pajamas ar turimą turtą tais atvejais, kai antrajam sutuoktiniui kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir antstoliai šio sutuoktinio atžvilgiu pradeda priverstinio išieškojimo procedūras. Esant tokiai situacijai, jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį ir joje yra pasirinkę visiško turto atskirumo režimą, antstolis negalės nukreipti išieškojimo į pirmojo sutuoktinio gaunamas pajamas, ar kitą turtą, kuris būtų laikomas bendru, nesant sudarytos vedybų sutarties.

Vedybų sutarties sudarymas

Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo. Iki santuokos sudaryta vedybų sutartis yra vadinama ikivedybine sutartimi ir ji įsigalioja tik po santuokos sudarymo. Tuo tarpu po vedybų sudaryta sutartis yra vadinama povedybine ir ji įsigalioja nuo jos sudarymo dienos. Pažymėtina, kad povedybinė sutartis gali būti sudaroma susituokus bet kuriuo metu, net ir praėjus daug metų po santuokos sudarymo.

Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y. įregistravus viešame registre.