Tyrimas: 65 proc. lietuvių įžvelgia elektros grėsmių savo namuose

Nepaisant to, net 31 proc. respondentų niekada nėra tikrinę elektros sistemos savo namuose, nors netvarkinga elektros instaliacija yra viena iš dažniausių gaisrų priežasčių. Tai rodo, kad nors informacijos apie tai daug, ne visuomet įvertinamos galimos pasekmės.

Reguliariai tikrina tik ketvirtadalis

Tik ketvirtadalis šalies gyventojų elektros sistemos būkle savo namuose rūpinasi reguliariai, o likusieji tai daro tik susidūrę su elektros sistemos gedimais, pakeitę gyvenamąją vietą arba esant kitoms priežastims, pavyzdžiui, darant remontą. Kas trečias šalies gyventojas apskritai niekada nėra tikrinęs elektros instaliacijos būklės savo namuose. Tai atskleidžia reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa apie elektros sistemos saugumą gyvenamojoje vietoje.

Toks žmonių atsainumas gali būti ydingas, teigia energijos valdymo bendrovės „Eaton Electric“ padalinio Lietuvoje vadovas Edmondas Daukšas. „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, netvarkinga elektros instaliacija yra viena iš dažniausių gaisrų priežasčių. Su šia problema susiduria tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai, ir tokių atvejų nemažėja. Plika akimi pamatyti, kad kažkas negerai su elektros instaliacija, būsto gyventojai galimybių neturi, nes dauguma kabelių yra paslėpti. Negana to, didesnių ar mažesnių elektros instaliacijos trūkumų yra daugelyje pastatų. Todėl žmonėms vertėtų papildomai pasirūpinti savo saugumu, nepriklausomai nuo to, senos ar naujos statybos būste gyvena“, – paaiškina E. Daukšas.

Dažniausia elektros grėsme įvardijo perkrovą 

Elektros sistemos rizikos gyvenamojoje vietoje yra tokios pat, kaip ir bet kurios paskirties pastate: be netvarkingos elektros instaliacijos, grėsmę kelia elektros perkrova, srovės nuotėkis, netvarkingi jungikliai ar kištukiniai lizdai, elektros lankas – ugnis gali įsiplieksti net ir naudojant prietaisą su pažeistu laidu.

„Kaip rodo apklausa, net 65 proc. respondentų įžvelgia tokių ir panašių grėsmių savo būste ir dažnai patys yra už jas atsakingi. Didžiausia rizika savo namuose lietuviai įvardija elektros perkrovą, ši tendencija ypač pastebima virtuvėje, kur į vieną elektros tinklą sujungiama labai daug prietaisų. Toks elgesys būdingas arba labai būdingas kas trečiam respondentui. Tai neramina, nes, tinkamai nesuveikus apsaugoms, elektros perkrova gali sukelti gaisrą“, – situaciją komentuoja ekspertas.

Kaip apsisaugoti nuo pavojų

Tarp kitų galimų grėsmių, be netvarkingos elektros instaliacijos, respondentai įvardija pasenusių buities prietaisų ar prietaisų su pažeistais laidais naudojimą. Be to, dalis gyventojų prisipažįsta kartais naudojantys elektros prietaisus šlapiomis rankomis.

„Šie duomenys atskleidžia, kad ne tik netvarkinga elektros sistema, bet ir informacijos spragos bei žmonių neatsargumas sukelia grėsmę namuose. Žinoma, yra nemaža dalis gyventojų, kurie rūpinasi savo bei šeimos narių saugumu, vis tik kiekvienam mūsų būtų pravartu elgtis apdairiau – žinant tam tikrus požymius galima nuspėti apie būsimas grėsmes“, – argumentuoja E. Daukšas.

Eksperto teigimu, potencialūs grėsmių židiniai yra elektros prietaisų kištukai bei krovikliai. Taip pat – elektros lizdai ir jungtukai, todėl kartais juos reikia apžiūrėti: patikrinti, ar esant apkrovai neskleidžia neįprastų garsų, ar lizdas nekliba ir yra gerai pritvirtintas, ar jis neskleidžia šilumos ir ar lizdo plastiko spalva nėra pakitusi.

„Taip pat patartina bent kartą per mėnesį patestuoti srovės nuotėkio reles ir tai gali atlikti bet kuris asmuo: paspaudus geltoną mygtuką ant įrenginio jis turi iškart atsijungti. Jeigu srovės nuotėkio relių nėra, būtina jas sumontuoti“, – pataria E. Daukšas.

Jo teigimu, saugumu pasirūpinti padeda ir elektros instaliacijos gedimus aptinkantys apsaugos prietaisai, kurie, aptikę kibirkščiavimo sukeltus aukštus dažnius, atjungia elektros srovę konkrečiame įrenginyje ir taip užkerta kelią nelaimei.

Reprezentatyvią apklausą apie elektros sistemos saugumą gyvenamojoje vietoje „Eaton“ užsakymu atliko „OMD“. Internetu buvo apklausta 1012 Lietuvos interneto vartotojų nuo 18 iki 74 metų.