Tapti vieno miesto valstybe Lietuvai negresia, tačiau regionų plėtrą stabdo biurokratiniai suvaržymai

Regionų savivaldybės turės daugiau laisvės

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius, vertindamas valstybės pastangas vystyti regionų plėtrą ir potencialą, teigė kol kas grėsmės, kad Lietuva virstų vieno miesto valstybe, nematąs.

„Matydamas, kiek pastangų valstybė deda valstybės vadovų lygiu, Vyriausybės lygiu ir ką daro Savivaldybių asociacija, (...) nematau tokios grėsmės, nes kiekvienas regionas nori išlikti, būti reikšmingas reikalingas“, – tikino jis.

M. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuvą tikslinga skirstyti ne į tris ekonominius centrus, tačiau į dvi ekonomines lygiagretes – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą bei šalia jų atsiduriančius Šiaulius ir Panevėžį.

„Tam tikra prasme Lietuvoje iš tiesų yra trys centrai: Klaipėda, Kaunas ir Vilnius. Tačiau Lietuvos bendrojo teritorijų plano rengėjai yra sakę, kad tai nėra visiška tiesa, kad tai yra tik viena ašis. Kita ašis, gal mažiau pastebima ir nėra tokia ryški, tai Šiauliai ir Panevėžys. Taigi sakyčiau, kad Lietuva yra dviejų ekonominių lygiagrečių šalis“, – tikino jis.

Vertindamas tai, kokių iniciatyvų šiuo metu imtasis siekiant sumažinti atskirtį tarp regionų ir trijų didžiųjų miestų, M. Sinkevičius įvardijo Regionų plėtros įstatymo korekciją, kurios dėka regionams bus skirtas didesnis finansavimas.

„Fundamentalus naujai pakoreguoto Regionų plėtros įstatymo tikslas – kad regionai vystytųsi, kad viskas nebūtų sukoncentruota į tris didžiuosius miestus. Faktiškai vyksta netgi priešingas procesas: Vilniaus regionas naujo finansinio laikotarpio periodu (...) nebesulauks tokios finansinės paramos kaip likusi Lietuva, kadangi jo ekonominis išsivystymas jau siekia ES vidurkį“, – teigė jis.

Anot M. Sinkevičiaus, naujojoje įstatymo versijoje – ir daugiau galios regionų savivaldai.

„Naujajame įstatyme užprogramuota, kad regiono vietos vadovai spręstų regionui aktualius klausimus patys. Anksčiau sprendimus priimdavo centrinė valdžia. Dabar atsirado daugiau laisvės“, – sakė jis.

Visgi M. Sinkevičius pažymėjo, kad vis dar reikalingas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas.

„Kalbame apie didesnį savivaldybių finansinį savarankiškumą. Mes dabar nelabai ką galime, net jeigu ir turime gerų sumanymų ir projektų, (...) nes neturime pinigų ir negalime skolintis. Panašu, kad valstybė lyg ir sutinka, kad svarbus regionų finansinis savarankiškumas“, – kalbėjo jis.

LSA prezidentas teigė, kad dažnai užsibrėžtų tikslų savivaldybėms regionuose siekti trukdo įvairūs biurokratiniai suvaržymai bei centrinės valdžios nepasitikėjimas.

„Manau, kas labiausiai mus stabdo, tai centrinės valdžios nenoras leisti veikti. Neretai mes užsiveržiame biurokratiniuose procesuose. Tarp centrinės ir vietos valdžios neretai egzistuoja nepasitikėjimas, galvojama, kad vietos valdžioje žmonės gal yra ne tokie kompetentingi, nesupranta, nežino valstybės politikos, todėl juos reikia reguliuoti iš centro“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Regioninės plėtros departamento direktorė Elida Drapienė teigė, kad vargiai Lietuvai gresia tapti vieno miesto valstybe, nes daugumos didžiųjų miestų gyventojų skaičius paskutiniu metu auga. Anot jos, pagrindinis regioninės politikos siekis – suteikti vienodas sąlygas tiek gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, tiek periferijose ir regionuose.

„Valstybė regionine politika siekia, kad ne tie trys didieji miestai išsilaikytų, bet kad visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant to, ar jie gyvena didžiuosiuose miestuose, ar mažesniuose, ar net kaime, būtų užtikrintas viešų paslaugų prieinamumas ir kokybė bei darbo vietų pasiekiamumas“, – kalbėjo ji.

E. Drapienė taip pat pažymėjo, kad minėtos didesnės savivaldos teisės, suteiktos savivaldybėms, turėtų padėti regionams efektyviau siekti išsikeltų tikslų bei įgyvendinti savo potencialą.

„Regioninė politika iki šiol buvo priklausoma išskirtinai nuo ES lėšų. Dabar priėmus naująją Regioninės plėtros įstatymo redakciją regionai steigs juridinius asmenis, regionų plėtros tarybas, turės savo administracijas – savo darbuotojus, kurie galės spręsti, kaip galima regionus auginti. Iki šiol tai buvo centrinės valdžios užduotis“, – sakė ji.

„Dabar ir regionai turės galimybę patys priiminėti sprendimus. Tai galėtų būti paskata jiems augti. Turime atrasti, kuo kiekvienas iš regionų yra stiprūs, kodėl reikėtų tuose regionuose likti gyventojams bei kurtis jauniems žmonėms. Kiekviena vietovė turėtų atrasti savo unikalumą, ten kur ji turi potencialą ir kryptingai veikti ta linkme“, – pridūrė E. Drapienė.

Verslui regionuose varžytis su Vilniumi sudėtinga

Tuo tarpu Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkė Giedrė Stulginskienė Eltai pažymėjo, kad Lietuvos regionams vis dar itin sunku konkuruoti su sostine.

„Labai sudėtinga konkuruoti su Vilniaus regionu. Iš tikrųjų ir dabar jaučiame spaudimą dėl centralizacijos, tiek valdžios, tiek paslaugų, tiek gamybos centrų. Nors, žinoma, tikrai manau, kad kiekvienas regionas daro viską, kad įrodytų savo sugebėjimą pritraukti investicijų, verslą, gyventojus, bet tai yra labai sudėtinga“, – sakė ji.

Visgi, anot G. Stulginskienės, vienas pagrindinių regionų plėtrą ir vystymą spartinančių veiksnių – iniciatyvūs juose gyvenantys žmonės, ieškantys inovatyvių sprendimų.

„Didžiausias pavyzdys yra iniciatyvūs žmonės ir kokius jie daro sprendimus tiek verslo, tiek savivaldos srityje. Vienas iš tokių ekonominių sprendimų – Tauragės industrinis parkas. Tai yra privatus parkas, kuris neturi jokių mokesčių lengvatų, bet ir be to sugeba pritraukti investicijas, užsienio kapitalo įmones. Tuo tarpu šalia turime pavyzdžių, kai laisvos ekonominės zonos plėtra užsitęsia net dešimtmečius“, – tikino ji.

„Tad savivaldoje svarbu patiems rodyti iniciatyvą, dalyvauti įvairiuose projektuose, siekti pritraukti inovatyvius sprendimus. Manau, tai apskritai daro labai didelę įtaką regionų išsivystymui“, – pridūrė G. Stulginskienė.

Monika Grigutytė (ELTA)